Rape me

1.28:Aš myliu jį taip pat

***Kim akimis***

Susidėjau į kuprinę savo kelis daiktus, kuriuos turėjau ligoninėje ir jau ketinau eiti pro duris, kai tarpduryje sutikau vidutinio amžiaus vyrą su velniškai pavargusiomis akimis. Matau jį pirmą kartą, todėl sutrikau kai jis pamatęs mane keistai nusišypsojo

-Oh, Kim, tu vis dar čia, puiku,- tai, kad jis žino mano vardą mane sutrikdė dar labiau

-Am, kas jūs toks būsite?- žengiau žingsnį atgal ir rankoj stipriai sugniaužiau kuprinę

-Ah, atleisk, aš Niall psichologas. Galbūt galėtum skirti minutę pokalbiui su manimi?- jis maloniai šyptelėjo

-Žinoma, tik ne šioje ligoninėje,- man nepatinka ligoninės, o dar žinojimas, kad bet kada galiu sutikti Niall verčia mano kojas drebėti

-Gerai, galbūt važiuokime kur nors į kavinę?- kiek pamąsčius linktelėjau galva. Jo akys buvo tokios šviesios ir šiltos, tokiam žmogui tik ir norisi išsipasakoti, visiškai suprantu kodėl jis pasirinko tokį darbą

<...>

Dabar buvo dešimta ryto todėl mažoje kavinukėje visai netoli mano namų žmonių beveik nebuvo. Užsisakiau puodelį karštos imbierinės arbatos ir nejaukiai pasimuisčiau

-Taigi, apie ką norėjote pašnekėti?- klausiamai pažiūrėjau į vyriškį ir ėmiau nervingai krutinti koją

-Apie, Niall, žinoma.

-Ir kas dėl jo?- stengiausi neišsiduoti ir nesuvirpėti, tačiau mano kūnas manęs neklausė

-Manau, kad žinau didžiąją dalį istorijos, jūsų istorijos, tačiau daug ko nesuprantu, todėl tikėjausi, kad tu padėsi man kai ką išsiaiškinti...

-Nežinau, nenoriu kalbėti apie Niall ir tuo labiau apie tai kas buvo,- giliai atsidusau ir sušalusias rankas priglaudžiau prie stiklinio puodelio su gelsvai rusvu skysčiu viduje

-Aš tavęs nepažįstu, tačiau iš to kas įvyko per pastarąsias kelias paras, ir iš to ką girdėjau apie tave iš Niall, žinau, kad esi beprotiškai didelės širdies mergina, kuri negali nustoti gelbėti visų aplinkui, net jeigu tau pagalbos reikia daug labiau. Todėl taip pat žinau, jog tu padėsi man, tiksliau padėsi jam, kad ir kaip tau skaudu bebūtų,- vyriškis žiūrėjo tiesiai man į akis. Tačiau jo žodžiai manęs nepaveikė tiek kiek jis tikėjosi, nes visa tai aš ir pati žinojau

-Keista, tiesa, kad nuolat darau tai kas mane po truputį žudo?

-Nevisai,- jis papurto galvą, o aš klausiamai į jį pažiūriu,- tu skleidi gėrį, net gi ir dabar, kai bandai viską paslėpti po visu šiuo įvaizdžiu tavo akys vistiek spinduliuoja gėriu ir meile, net gi tada kai šneki apie Niall,- linkteliu galva suprasdama apie ką jis šneka. Kurį laiką įsivyrauja tyla, tačiau netrukus jis ir vėl ją nutraukia

-Kodėl po pirmojo karto tu to nenutraukei? Kodėl tu ir vėl jį prisileidai?

-Aš ir pati ilgai apie tai galvojau. Galbūt viskas dėl to, kad jis buvo pirmas vaikinas, kuris parodė susidomėjimą manimi, galbūt dėl to, kad jis buvo pirmoji mano meilė. O gal dėl to, kad aš tikėjau jog jis tikrai nuoširdžiai nori būti su manim.. Bet tikriausiai viskas tidėl, kad aš nesugebėjau pakelti minties jog jis mane išnaudoja, aš tai supratau tik apsimečiau jog nematau visko tik tam, kad jo neprarasti, -nuleidau akis į rankas ir ėmiau žaisti su savo pirštais

-Niall kaltina save dėl visko ką jis tau padarė ir aš nesakau, kad jis nėra kaltas, tiesiog matai ką tokia neapykanta sau daro su juo. Jūs privalote pasikalbėti ir išsiaiškinti,- jis atsiduso

-Nėra ką aiškintis, kas buvo pražuvo, reikia gyventi toliau,- nurijau seilių gumulą susikaupusį gerklėje norėdama, kad taip ir būtų, kad aš galėčiau pamiršti ir gyventi toliau

-Jis tave myli,- tas vyras vis dar stebėjo mane kas tikrai ėmė erzinti

-Aš myliu jį taip pat, bet nemanau, kad tai kažką keičia,- pasakiau ir pati tik po kelių akimirkų susivokiau kokie žodžiai paliko mano burną

-Tu net neįsivaizduoji kiek daug tai keičia.