Rape me

1.15: Aš tavęs pasiilgau

Dabar vienintelis geras dalykas mano gyvenime, tai ėjimas į mokyklą. Turbūt jeigu tai kam nors pasakyčiau palaikytų mane didžiausiu idiotu. Bet tik taip galiu ją matyti. Kad ir dabar aš stebiu ją tarsi koks maniakas ir žinau, kad muns reikia pasikalbėti, tačiau esu per daug didelis bailys jog prieičiau. Suskamba skambutis, kas reiškia pertrauką. Visi pašoka iš suolų ir išskuba pro duris, o aš nematau tikslo niekur eiti vistiek ir antra pamoka vyks čia
-Dar ilgai ją stebėsi?- pajaučius rankas savo plaukuose ir puikiai žinau, kad tai El, nors anksčiau pykdavau kaip kas nors liesdavo mano plaukus, dabar nekreipiu į tai dėmesio
-Nežinau,- trukteliu pečiais nenuleisdamas akių nuo merginos
-Aš manau, kad man reiktų su ja pasikalbėti,- jos rankos atsiduria ant mano pečių ir ji pakšteli į mano skruostą
-Kaip nori,- trukteliu pečiais. Ji dar kart suvele mano plaukus ir pajuda link Kim. Ištempiu ausis ir pasiruošiu klausyti.

***Eleanoros akimis***
Einu link Kim, stengiuosi sugalvoti ką jai pasakyti, mane truputėlį gąsdina jos išvaizdos pasikeitimai
-Kim?- prieinu prie jos ir rankomis įsikabinu į stalą, kad nenuvirsčiau
-Taip?- ji atsisuka į mane. Jos akys susiduria su manosiomis. Na bent jau jos žvilgsnis liko toks pats, tik galbūt jame šiek tiek padaugėjo baimės
-Kodėl?- tik tiek sugebėjau išspausti, tačiau žinau, kad ji puikiai suprato apie ką aš
-Ne dabar, El,- gilus atodūsis paliko jos burną
-Tu tiesiog išvykai, tu man neskambinai ir nerašei. Aš tavęs ilgėjausi, man tavęs taip trūko,- nekreipdama per didelio dėmesio į jos žodžius tęsiau toliau stengdamasi neapsiverkti
-Prašau, ne dabar,- jos akyse taip pat pasirodė kelios ašaros, kurias ji greit paslėpė
-Tuomet kada?- nervingai trankau pirštus į suolą
-Nežinau,- ji trukteli pečiais
-Aš tavęs pasiilgau,- prikandu lūpą ir kandžioju ją taip stipriai, kad burnoje pajaučiu kraujo skonį
-Aš taip pat,- ji kukliai nusišypso
-Galbūt susitikim vakare?- viltingai pažiūriu į ją
-Gerai,- ji linkteli galva. O mano veide įsiplieskia didelė šypsena, kurios niekaip negaliu suvaldyti. Dar kelias minutes pastoviu, tuomet apsisuku ir grįžtu į savo suolą.

***Niall akimis***
-Ar tu tikrai eisi su ja susitikti?- jau gal penktą kartą klausiu
-Taip, Niall. Kodėl išvis to klausinėji?- atsidūsta ir atsisuka į mane El. Mintyse rėkiu kažką panašaus į tai "nes aš ją suknistai dulkinau. Todėl bijau, kad visi tai sužinos ir nekes manęs lygiai taip pat kaip ir aš pats savęs". Bet nusiraminęs tiesiog tarsteliu
-Nieko. Tiesiog paskui papasakosi kaip sekėsi.