Rape me

1.14:Duok jai laiko

***Prisiminimai***

Kam: Kim
*Jeigu nori gali ateiti pas mane*

Nuo: Kim
*Aš nežinau kur tu gyveni*

Nuosiunčiu adresą ir net neperžiūriu žinutės, vistiek žinau, kad ji ateis. Ta mergytė tiesiog negali be manęs. Atsigulu į lovą ir užverčiu galvą į viršų. Imu niūniuoti kažkokią girdėtą melodiją. Po keliolikos minučių mano mintis pertraukia durų skambutis. Tingiai išlipu iš lovos ir nušlepsiu prie durų, atrakinu ir atidarau jas
-Labas,- praleidžiu merginą
-Labas,- ji droviai nusišypso. Palaukiu kol ji nusirenks, o tuomet nusivedu ją į savo kambarį. Išsidrėbiu ant lovos ir įjungiu televizorių, per daug dėmesio nekreipiu į ją
-Taigi..- nusikosėja ir savo akimis degina skylę manyje. Patapšnojo lovą taip duodamas suprasti, kad ji atsisėstų
-Kas yra, mažute?- paklausiu matydamas kaip nejaukiai ji muistosi
-Nieko. Tik tu pasikvieti mane čia ir tuomet tiesiog guli ir žiūri televizorių,- jis atsidūsta akivaizdžiai manimi nusivylusi
-O ko tu tikėjaisi?- kilsteliu antakį ir išjungiu televizorių bei sutelkiu dėmesį į ją
-Nežinau.. Nors iš viso stebuklas, kad parašei,- atsidūsta ir ima žaisti su savo rankų pirštais
-Tai ką nori veikti?- ignoruoju jos paskutinius pasakytus žodžius ir prisislenku truputėlį arčiau jos
-Kažką ką ir veikia visi.. draugai,- prieš ištardama 'draugai' sustoja, turbūt nežino kaip apibūdinti mūsų santykius. Na, aš juos apibūdinčiau maždaug taip: vaikinas kruša naivę merginą
-Na, kaip pasakysi, mažute,- užgulu ją ir imu bučiuoti. Nurengiu maikutę ir pats nusirengiu
-Ne, aš ne apie tai,- purto galva ir bando keltis iš lovos. Aš tik stumteliu ją ir vėl užgulu
-Shh, nesiginčyk,- numaunu jos kelnes nepaisant to, kad ji priešinasi. Nieko nebelaukdamas įeinu į ją
-Niall, ne,- kažką neaiškiai sumurma, bet man neberūpi nes imu ją dulkinti taip stipriai kaip tik galiu.

***Dabartis***
Matau vidutinio amžiaus vyro akyse, kad jis pakraupęs
-Niall.. Tai..- jis ketina kažką sakyti, tačiau užsikerta
-Šlykštu, bjauru, nežmoniška..?- ketinu dar tęsti, tačiau esu nutraukiamas
-Tai sudėtinga,- galiausiai pabaigia jis. Noriu nusijuokti ir pasakyti jog nieko čia nėra sudėtingo, bet susivaldau. Noriu pasakyti, kad esu šlykštus gyvulys, tačiau tiesiog tyliu, kol galiausiai vyriškis ir vėl prabyla
-Niall, tu negali savęs kaltinti visą likusį savo gyvenimą dėl klaidų, kurias padarei,- jis atsiduso ir pakilęs nuo kėdės pravėrė langą, kadangi patalpoje tikrai tvanku
-Bet aš kaltinu ir kaltinsiu.
-Tiesiog baik save graužti. Pasišnekėk su ja, galbūt tai tau padės. Išsiaiškinkit viską ir tau pasidarys lengviau,- užverčia savo knygą į kurią pastoviai kažką rašo ir maloniai pažiūri į mane
-Gerai. Galbūt reikia pamėginti,- linkteliu galva ir atsistoju supratęs, kad šiandien mūsų pokalbių laikas jau baigėsi
-Tik perdaug nespausk jos. Duok jai laiko ir erdvės,- prieš išeinant dar išgirstu jo balsą. Linkteliu nors ir žinau, kad jis to nemato.