Rape me

1.30:Pažadu, princese

***Kim akimis***

Pavasaris gražus tuo, kad viskas atgimsta, auga, grožis veržiasi per kraštus. Viskas taip tyra ir žavu, tačiau kartu ir trapu. Šį pavasarį ir jis buvo toks, trapus. O besiskleidžiant visam grožiui jis nyko. Matau tai. Bet nežinau ar galiu ką nors dėl to padaryti. Tiesą sakant žinau, bet neesu tikra ar noriu.. Aš tiesiog noriu, kad jis pajaustų tai ką jaučiau aš kai jis manim naudojosi, kad ir kaip neteisingai tai skamba.

<...>

Vos įėjus pro duris ir vėl pamatau jį. Iš jo likęs tik skeletas, tos gražios žydros akys įdubę, o po akimis mėlyni dideli ratilai. Susivėlę ir neplauti plaukai. Ką, po velnių, aš darau su juo? Tai turi baigtis. Lėtai prieinu prie jo ir sukaupus visas jėgas, kurias tik turėjau, uždedu ranką jam ant peties. Jis kiek krūpteli ir pakelia tas nuvargusias akis į mane

-Kim?- tylus ir užkimęs balsas

-Niall, mums reikia pasikalbėti,- atsidūstu ir stengiuosi laikytis, kad tik neapsiverkčiau

-Kalbėk,- jo akyse pamatau kibirkštėles

-Ne čia, gal galime kur nors nueiti?- nuriju susikaupusį seilių gumulą gerklėje

-Taip, žinoma. Dabar?- pašoka iš suolo ir viltingai žiūri į mane. Kurį laiką mąstau ar derėtų dėl to praleisti pamokas, bet galiausiai linkteliu galva.

<...>

Abu sėdime mažoje kavinukėje, toje pačioje, kurioje buvau su tuo psichologu

-Ar tu iš vis kažką valgai?- pajuntu gailestį savo balse. Taip neturėtų būti, aš neturėčiau jo gailėtis

-Pastaruoju metu neturiu apetito,- kiek šypteli, tačiau jo veidas toks sulysęs, kad ta anksčiau buvus miela šypsena dabar atrodo baugiai

-Prašau, papietaujam?-maldaujančiu žvilgsniu pažiūriu į jį. Kurį laiką galiu matyti kaip jis abejoja, tačiau galiausiai nežymiai linkteli galva

-Apie ką nori kalbėti?- po to kai abu užsisakom maistą jis ir vėl sutelkia visą savo dėmesį į mane

-Apie tai kas įvyko ir apie tai jog mes, o labiau tu negali taip gyventi.

-Ką tu turi omenyje?-kilsteli antakį

-Jog jeigu nepradėsi gyventi normalaus gyvenimo, jis pasibaigs, labai greiti. Niall, tu nyksti akyse.

-Būtent to ir nusipelniau. Po viso to ką padariau tau, aš nenusipelniau laimingos pabaigos.

-Tu savo jau atkentėjai ir už tiek kančių tu tikrai nusipelnei laimingo gyvenimo.

-Ko vertas gyvenimas, jeigu jame nebus tavęs?- klausiamai pažiūri į mane. O aš suprantu, kiek daug jam reiškiu

-Jeigu taip būtų buvę prieš visa tai, dabar galėtumėm turėti nuostabų gyvenimą kartu,- nunarinu galvą į maistą, kurį ką tik atnešė perdėtai maloni vidutinio amžiaus moteris. Jis taip pat daugiau nieko nebeištaria. Todėl tarp mūsų įsivyrauja tyla ir tik retkarčiais pasigirsta tylus indų tarškėjimas.

***Niall akimis***

Pagaliau, po tiek laiko jaučiuosi gerai, ar bent jau daug geriau. Praėjo maždaug valanda, gal daugiau nuo paskutinio karto kai kalbėjomės, tačiau ši tyla tokia jauki, kad nedrįstu jos nutraukti. Po kurio laiko prisėdame ant suoliuko parke, o aš negaliu nepastebėti grožio aplink, žydintys medžiai ir tas jų skleidžiamas kvapas, viskas taip saldu jog primena cukraus vatą. Ir žinoma ji, Kim, ji tokia neapsakomai graži ir nors nežinau ką tai reiškia, bet ji šalia manęs, o tai neapsakomas džiaugsmas man

-Ar tu galėsi kada nors man atleisti?- pagaliau tyliai, vos girdimai ištariu, bet žinau, kad ji girdėjo. Tačiau, kurį laiką neištaria nei žodžio, matau kaip ima žaisti su savo pirštais ir nervingai judinti koją

-Aš tau atleidžiu, Niall. Nesakau, kad galėsiu pamiršti, bet atleidžiu.

-Ar tai reiškia, kad galėsim pabandyti iš naujo?- taip noriu paimti jos ranką jog vos įstengiu valdytis

-Galbūt, vieną dieną,- kiek atsidūsta ir tuomet atsistoja,- tiesiog pažadėk man, kad atleisi sau ir pradėsi gyventi, bei maldauju tavęs pradėk maitintis kaip pridera, man nepatinka šis skeletas ir tai jog tu save žudai.

-O tu gali pažadėti jog galėsim ir dažniau taip susitikti?- viltingai pažiūriu į nepakartojamo grožio merginą

-Pažadu, Niall,- atsidūsta ir apsisukus pradeda tolti nuo manęs

-Tuomet, aš taip pat pažadu, princese,- pasakau pakankamai tyliai, tačiau ji vistiek išgirsta, kadangi matau kaip sustoja, kelias akimirkas stovi nejudėdama, o tuomet sparčiu žingsniu nueina.