Rape me

1.20:Dabar degam abu

***Prisiminimai***
Kam: Kim
*Galbūt norėtum pažiūrėti filmą?*

Nuo: Kim
*Ar tu nenorėjai pasakyti 'pasidulkinti'?*

Kam: Kim
*Aš žinau ką aš sakau, mažute. Bet jeigu tu nenori aš galiu pasiūlyti kažkam kitam*

Nuo: Kim
*Ne! Žinoma, jeigu filmas tai sutinku*

Kam: Kim
*Vienuoliktą būsiu pas tave, mažute*

***Dabartis***
-Niall kokia tavo savijauta dabar?- nekenčiu kai jis to klausia, nekenčiu kai aplamai kas nors klausia apie mano savijautą
-Nežinau ar jau gali būti blogiau,- galbūt šiek tiek hiperbolizuoju situaciją, bet man tikrai dar niekad nebuvo taip blogai
-Ar kažkas pasikeitė?- nusiima akinius ir ima juos sukioti rankose
-Aš šnekėjau su Kim,- tyliai sumurmu, bet žinau, kad jis girdėjo
-Ir?- matau, kad jis tikrai nustebo. Tiesą pasakius aš ir pats nustebęs, nemaniau, kad išdrįsiu su ja pasikalbėti
-Na, jeigu trumpiau, tai ji tikrai man neatleis, ji nenori nieko bendro turėti su manimi,- pasiremiu galvą rankomis ir stengiuosi suvaldyti ašaras, kurios tiesiog veržiasi iš akių
-Eh, Niall.. Suprask, kad už tokius dalykus atleisti nėra lengva. Tai įsimena ilgam ir tokios žaizdos dar ilgai kraujuoja,- vyras žiūri skvarbiu žvilgsniu į mane, žinau, kad jis nori padėti, tačiau neesu tikras ar iš viso dar yra kažkas šioje planetoje kas galėtų priversti pasijusti geriau. Tuomet topteli, kad vis dėl to yra. Mano vastas yra ji, mergina, kuri net nenori manęs matyti. Mergina, kurios gyvenimą paverčiau pragaru, o ji savo ruožtu nusitempė mane kartu ir dabar degam abu
-Galbūt tiesiog galiu tęsti pasakojimą nuo ten kur buvau nutrauktas?- irzliai , galbūt net kiek per daug piktai paklausiu
-Tu negali bėgti nuo savo problemų. Turi susidurti su jomis akis į akį ir įveikti. Padarei pirmą labai didelį žingsnį nueidamas pakalbėti su ja, todėl nesustok. Jeigu nepavyko tu negali slėptis,- atsiduso ir vėl žiūri tuo suknistai gailiu žvilgsniu į mane
-Ne. Tu klysti. Man nereikėjo to daryti. Prieš tai bent jau buvo kruopelytė vilties, kad ji gali man atleisti. O dabar jos nebėra. Ji sunaikinta. Kaip man gali tai padėti?- jau beveik rėkiu, mane muša karštis ir atrodo, kad tuoj nualpsiu
-Tu gyvenai iliuzijų pasaulyje. Susidūrimas su realybe visada yra skausmingas. Bet, Niall, realybė yra nepalyginamai geriau negu apgaulių pasaulis.
-Galbūt aš tiesiog suknistai galiu papasakoti savo suknistą istoriją?- visiškai nebesivaldau, imu rėkti ir nerviškai drebėti
-Pasakok, vaikine,- pagaliau jis pasiduoda. O aš kiek apsiraminu ir bandau prisiminti kurioje vietoje istorija buvo nutraukta.