Rape me

1.32:Bet aš norėjau

Nežinau kodėl, tačiau jaučiuosi gan nejaukiai, pastebiu nerimą El akyse, suprantu jog esu per daug įsitempusi, todėl bandau atsipalaiduoti, nenoriu jog ji jaudintūsi visiškai be reikalo. Niall eina greta, nunarinęs galvą stebi grindinio plyteles, akimirką susimąstau apie ką jis galvoja ir kaip dabar jaučiasi, tuomet mintyse primenu sau jog neturėčiau apie tai galvoti ir išvis kodėl sutikau eiti su jais, juk žinojau kaip nesmagiai iš tiesų viskas eisis. Pagaliau, regis, po visos amžinybės tyloje prieiname kino teatrą
-Į kokį filmą mes ketiname eiti?- suraukiu antakius pamačiusi jog viduje žmonių praktiškai nėra, kelios porelės ir dar kelios grupelės vaikinukų, kuriems ne daugiau penkiolikos
-Siaubo,- kelis kartus kilsteli antakius į viršų Louis
-Ne, aš nekenčiu tų filmų,-imu kaip tik išgalėdama purtyti galvą
-Nagi, įveik savo baimes,- uždeda ranką ant peties El, o aš tiesiog atsidūstu ir linkteliu galva, bent iš dalies pritardama tam ką ji ką tik pasakė. Prieiname prie kasų, Louis nuperka bilietus sau ir El, bei šiek tiek užkandžių, kuriuos išsirenka Eleanora
-Dešimtoje eilėje, aštunta ir devinta vietos,- papurtau galvą suprasdama, kad atėjo Niall eilė ir, kad jis perka bilietą ir man, susiraukiu primindama sau jog nenoriu, kad jis už mane mokėtų
-Aš galiu susimokėti pati,- susiraukiu, nors iš tiesų tai gan malonus gestas iš jo
-Žinau,- kukliai šypteli
-Galbūt norėsite užkandžių?- vidutinio amžiaus pardavėja nusišypso ir nužvelgia pradžioje Niall, paskui mane
-Kim?- Blondinas klausiamai pažiūri į mane, o aš tik papurtau galvą, tuomet išgirstu kaip El kažką pašnibžda Niall į ausį
-Didelį karamelinių spragėsių ir vidutinį sprite,- Niall pasako, o moteris greit viską paduoda, na žinoma, juk tai mano mėgstamiausi spragėsiai, ko daugiau galima tikėtis iš El. Nusprendžiu per daug neprieštarauti, kadangi tikrai jų norėjau.
<...>
Praėjus maždaug penkiolikai minučių nuo filmo pradžios aš jau užmerkus akis ir užsikišus ausis, po velnių, nekenčiu siaubo filmų
-Jeigu nori galime iš čia išeiti,- išgirstu tylų Niall balsą. Tuomet, kurį laiką, apsvarstau visus už ir prieš. Galiausiai linkteliu galva, pripažindama jog atėjimas į šį filmą buvo tikrai bloga idėja. Atsistoju ir kuo skubiau išsinešdinu iš kino salės, Niall seka paskui mane
-Tu neprivalėjai išeiti su manim,- pasakau mums išėjus į lauką ir po to kai parašau žinutę El jog mes išėjome
-Bet aš norėjau,- ir vėl šypteli, o aš pajaučiu kaip manyje kažkas suvirpa. Kurį laiką tiesiog stovime tyloje šalia kino teatro, galiausiai šią nejaukią tylą nutraukia blondino balsas
-Galbūt nori ką nors nuveikti ar tave tiesiog palydėti namo?
-Tiesą pasakius tikrai norėčiau grįžti namo,-nusižiovauju prisiminus savo lovą ir tai jog dabar galėjau sapnuoti trečią sapną
-Ar galiu tave palydėti?-viltingai pažiūri į mane ir viena ranka perbraukiau sau per plaukus.
<...>
Ėjome visai neskubėdami ir tylėdami ir ši tyla buvo tokia maloni, jog nepastebėjau, kad eidami užtrukome gerą valandą ir jau sutemo. Galiausiai priėjome mano namus. Atsisukau į jį, norėjau padėkoti ir grįžti į namus, tačiau niekaip neprisiruošiau nutraukti tylos. Įsistebeiliju į jo tobulai mėlynas akis, nesuprantu kas vyksta, tačiau atsipeikėju tik tada kai jo lūpos yra vos keli milimetrai nuo manųjų. Išsigąstu, tačiau neilgam, nes netrukus jo lūpos susiliečia su manosiomis.