Rape me

1.29:Kol dar ne per vėlu

***Niall akimis***

Praėjo maždaug mėnesis, gal keli, pamečiau laiko nuovoką, tik žinau vieną šiandien yra pirmadienis. Tai reiškia, jog šį pirmadienį aš turėsiu grįžti į mokyklą. O tai gerai. Nereikės stebėti sunerimusių tėvų veidų ir galėsiu vėl pamatyti ją. Kas įvyko per šį laiką? Daugiausiai nieko. Mane paleido iš ligoninės, nusprendžiau nustoti lankytis pas psichologą ir ant rankos turiu baisų randą. Išeinu į lauką kur manęs laukia Lou, įsėdu į jo mašiną ir abu pajudame mokyklos link. Mašinoje groja tyli melodija kažkur girdėtos dainos, o Louis vienu pirštu muša dainos ritmą į vairą

-Kaip tu, drauguži?- jis trumpam žvilgteli į mane, o tada akis vėl nusuka į kelią

-Nežinau, gerai, tikriausiai,- trukteliu pečius ir atremiu pavargusią galvą į durų stiklą

-Kim vėl yra Kim,- menkai šypteli, pasuku galvą į jį nesupratęs,- pamatysi pats,- mašiną užpildo Louis juokas, o aš tiesiog pavartau akis ir vėl atremiu galvą į stiklą.

***Kim akimis***

Sėdžiu klasėje ir iš galvos niekaip negaliu išmesti Niall. Atrodo, iš tiesų pagaliau suprantu kaip stipriai Niall gailisi, nesakau, kad skausmas praėjo, tiesiog imu suprasti jog kenčia ir jis

-Sveika, Kim,- krūpteliu nuo tylaus balso, pakeliu galvą ir pamatau prieš save stovinčią kiek persigandusią Eleanorą

-Labas, El,- tiesą pasakius labai jos pasiilgau, pasiilgau visų vakarų, naktų ir tų ilgų pokalbių su savo geriausia drauge

-Ar galiu?- akimis parodo į vietą esančią šalia manęs, skubotai linkteliu galva. Ji prisėda šalia, tuomet ima nužiūrinėti mane, pasijaučiu nejaukiai todėl pasimuistau vietoje, o jos veide įsižiebia šypsena

-Man patinka, kad dingo visa tai,- ranka pamakaluoja man prieš veidą, tikriausiai ji kalba apie tuos visus auskarus ir ryškius plaukus, kurių nusprendžiau atsisakyti

-Taip, man taip pat,-kukliai šypteliu ir nunarinu galvą. Kurį laiką įsivyrauja tyla, imu stebėti pro langą skubančias mašinas ir kaip stiprus vėjas plaiksto paskutinius sniego likučius

-Kodėl?- pajaučiu šiltą El ranką ant visiškai suledėjusios maniškės. Atsisuku kažką sakyti kai pro duris įeina Louis, paskui kurį įslenka galvą nunarinęs Niall. Pajaučiu kaip mano kūnas įsitempia, o tai pajutus Eleanora suskuba raminamai kelis kartus spustelti mano ranką

-Labas rytas, mažyte,- Louis pasilenkia per stalą ir trumpai pabučiuoja El į lūpas, tuomet atsitraukia ir žvilgsnį nukreipia į mane,- sveika, gražuole,- kiek šypteliu ir sumurmu kažką panašaus į "labas", tačiau niekaip negaliu nuleisti akių nuo Niall, kuris stoti keli žingsniai už Louis nugaros ir vis dar nebuvo pakėlęs galvos. Panašu, kad jis sulysęs dar labiau negu paskutinį kartą kai jį mačiau. Jau gerokai per didelis megztinis ir kiek pilkas veidas, tai viskas kas liko iš to pasipūtusio blondino. Jaučiu kaip suspaudžia širdį ir stengiuosi neapsiverkti. Negaliu patikėti, kad jis taip greitai nyksta

-Ar viskas gerai?- El papurto mane ir tik tuomet atsipeikėju. Louis su Niall jau dingę, o Eleanora susirūpinusiomis akimis žiūri į mane

-Viskas gerai, tiesiog susimąsčiau.

-Matau, kad nėra gerai, nei tau, nei Niall, ypač Niall nėra gerai. Ar tu matai kaip jis atrodo?- po jos žodžių noriu išrėkti viską ką jis man padarė, pasakyti, kad jis to nusipelnė ir, kad man skauda lygiai taip pat, o gal net ir labiau, tačiau vietoj to tiesiog tarsteliu

-Viskas bus gerai.

-Nebus, Kim, po velnių, tikrai nebus. Jums reikia visą tai ištaisyti. Aš nežinau kas tarp jūsų nutiko, bet žinau tai, kad dabar kenčiat jūs abu. Taip, nėra gerai... Kim, turi suprasti, kad žmonės daro klaidas ir pagaliau atleisti kol dar ne per vėlu,- pažiūriu į jos akis ir suprantu, kad ji sako tiesą. Tai praeitis, turėčiau ją paleisti.