I love you (SUSTABDYTA)

part-7

Kita diena 9:48

Niekada negalvojau,kad paprasta siena gali būti tokia įdomi. Ją stebiu jau porą valandų. Visą naktį mane kamavo klausimas: skambinti ar ne? Bet kadangi gerai pažįstu Luke supratau,kad jam geriau neskambinti. Jis turi nors kiek aprimti nes kuo jis būna piktesnis tuo daugiau kvailų dalykų padaro. Garantuoju joks jis jau atsikėlias. Į galvą įlindo tobula mintis. Man. Greitai susirišus plaukus į netvarkinga kuoduką ir apsirengus paprastas timpas ir storą,storą megstinį,net negalvodama iššokau iš balkono.
Alisos P.O.V.
Mane pažadino saulės spinduliai. Nu kodėl jie visada šviečia pro mano langus?! Atsisukus į kitą šoną pamačiau,kad Matt nėra,o balkono duris atidarytos. Įšėjo.... Vis dar žiovaudama ir su pižama nusileidau į apačią. Vakar daug negėrėm,nu truputi,ir visi grįžom namo. Išskįrus Luke ir Simona. Tikiuosi jie grįžo namo tik,kad ankščiau. Nusileidus į apačią pamačiau jau visus sėdinčius prie stalo tik nebuvo Simonos.
-Labas rytas.-pasisveikinau aš. Mama iškart priėjo prie manęs susirūpinusiu žvilgsniu.
-Kas vakar buvo Simonai?-paklausė jinai. Susiraukiau. Viskas buvo gerai tik paskui mes išsiskyrėm.
-Nežinau,o kas?
-Vakar ji su didelias garsais ir daug ankščiau už jus grįžo namo ir girdėjau kaip užsidarius kambaryje verkė.-viską išdėstė mama aš dar labiau susiraukiau ir netikėdama savo ausimis perklausiau:
-Simona verkė?-ji yra tas žmogus kuris būna užsidarias savyje ir nesvarbu ar prie žmonių ar viena ji tikrai neverkia. Mama linktelėjo ir aš greitai nubėgau prie jos kambario.
-Simona.-pasakiau belsdama duris,bet jų niekas neatidaro. Žinau,kad ji niekada neužsirakino tad pabandžiau atidaryti duris ir taip! Man pavyko. Tyliai įeinu į kambary ir pamatau,kad jos čia nėra. Balkonas atidarytas ir kažkas bėgo link Luke namų. Iškart atpažinau,kad tai ji. Dar man užkliuvo kažkokios dežutes iš kitos lovos pusės. Lėtai prieinu prie ten ir suprantu,kad tai TRYS nosinių pakeliai. O dieve. Visi galai susijungia.
Luke Hemmings,jeigu kažką padariai mano sesutei,tu-miręs.
Simonos P.O.V.
Sukaupusi visą drąsą paskmabinau į Hemmings namų duris. Po kelių minučių jas atidarė Luke mama Liz.
-Labas,mieloji. Užeik.-pasakė ji ir leido man praeiti.-gal žinai kodėl Luke toks keistas ir piktas?
-Žinau ir bandysiu viską sutvarkyti.
-Jis viršuje.-pasakė ji ir pradėjau lipti laiptais. Ačiū dievui kolidoriuje nieko nebuvo nes žinau,kad atrodau baisiai. Atsistojau prie jo kambario durų. Padariau kvepavimo pratimus ir nepasibeldžius įėjau pro duris. Jis sedėjo ant lovos nunarinęs galvą. Kai įėjau jis iškart ją pakėlė ir jo žvilgsnis pasidarė nebe liūdnas,o piktas.
-Nešdinkis!-piktai surinka jis.
-Pirmiau leisk man viską paaiškinti.-tariau ir šiek tiek susigūžau nes man niekada nepatiko jo toks tonas.
-Čia viskas ir taip aišku,ir aš visiškai nenoriu tavęs nei girdėti nei matyti!-surinka jis. Šįkart ir aš pakeliu balsą.
-Ne,tu manęs išklausysi ir mes pasikalbėsim kaip normalūs žmonės,gerai?-žinot ką jis tyli.
-Luke,netylėk.
-Luke...
-Luke Hemmings!-ant galo surinku nebeištvėrus.
-Nerėk ant manęs!-jis irgi ant manęs surinka.
-Tai išklausyk mane! Ir negalvok,kad esu pigi kekšė!
-Ne,tu kaip tik tokia ir esi! Pigi kekšė!-žodžiai žiauriai žeidžia,bet to neparodau ir surėkiu.
-O tu esi paskutinis kvailys,spiendurnis ir supistas....-mano galva pasisuko turbut visą ratą ir vos išlaikau pusiausvyrą. Skruostas tiesiog tvinkčiojo ir manau jau dabar jis jau mėlynas. Skelta su žiauria jėga. Kelios šiltos ašaros nurieda mano skruostais. Ne kelios jų labai daug. Pažvelgiu į Luke ir pamatau,kad jis žiauriai apgailestauja už ką padarė.
-Simona,aš žiauriai....-neleidau jam baigti sakyti jį pertraukiama.
-Nieko nesakyk. Parodiai savo tikrąją pusę. Nenoriu,kad prie manęs lįstum.-tai pasakius nesvarbu,kad labai skaudu išbėgau ir iš kambario ir iš šio namo. Nepajėgiau lipti pro balkoną,tad petraukiau prie durų net negalvodama kas bus.......
Kajaus P.O.V.
Visi ramiai pusryčiavom tik nebuvo Simos. Jautėsi,kad kažkas nutiko,bet neivienas nežinojo ir nesužinos nes jos nėra namie ir ji taip lengvai nepasakys. Čia juk Simona. Vaidina juk viskas gerai,bet taip nėra. Mano apmastymus patraukia skambutis į duris.
-Aš atidarysiu,turbut Vesta!-šukteliu jau kolidoriuje. Bet atidaręs duris išvydau ne Vesta. Išvydau baltų plaukų merginą kuriai po akimis buvo didžiuliai ratilai,pati susisupusi į storą megstini ir jos skruostas buvo visas raudonas,man rodos tuoj pradės mėlynuoti.
-Nieko nesakyk,Kajau ir kai nueisiu į kambary pakviesk man Alisa.-tarė Simona negyvu balsu. Ji greitai pralekia pro mane ir pro visus esančius virtuvėje. Lėtai uždarau duris ir bandau  suvirškinti kas buvo.
-Kas jai?-iškart paklausė Alisa.
-Nežinau,bet ji atrodė siaubingai ir prašė,kad ateitum tu. Bet aš irgi eisiu.-tariau aš. Prie mūsų prisidėjo ir Mikey nelabiau persigandęs nei mes. Apsidairęs supratau,kad tėvų nebėra tad greitai atsiduriam prie Simonos miegamojo.  Iš jo girdisi tylus kūkčiojimas. Tai tikrai blogai....
Simonos P.O.V.
Iškart atsiradus kambaryje bandžiau užtaisyti didelę mėlynę kuria dabar turiu. Kai man nesigavo pradėjau verkti. Dėl visko. Tiesiog kritau veidu į lovą ir leidau sau išsiverkti nors tai dariau visą naktį. Išgirdau kaip tyliai atsidaro duris,bet tiesiog nieko nedariau.
-Mažyte...-tyliai pasako Alisa. Pakeliu galvą nuo pagalvės ir galima sakyti šoko jai į glėby. Buvau jame kol apsiraminau. Paskui po lėto pasitraukiau ir jį prieš mane padėjo nosinių pakelį ir pasakė.
-Viską mums papasakosi. Su smulkmenomis.-laukia labai ilgas pokalbis.

Gal dar šiandien įkelsiu dalį. Bet gerai nežinau☺
860 žodžiai
Viltė××