Black Blood/N.H LTU (Baigta)

duo

Pramerkiau akis ir išjungiau tą suknistą žadintuvą. Nenoromis išropojau iš lovos ir nuslinkau link vonios.

Išsiplovusi dantis, veidą ir atlikusi gamtinius reikalus persirengiau juodus džinsus aukštu liemeniu, bei baltus marškinius ir mokyklinį megztinį. Nukeliavau link virtuvės, kur jau sukosi ir mano teta Žanetė.
Mama su tėčiu gyvena kitame miesto gale, todėl dėl mokyklos ir tėvų barnių persikrausčiau pas tetą.

-Labas rytas brangioji.-Pasisveikino teta. Nusišypsojau jai ir atsisėdau prie stalo.

-Kas pusryčiams?-Sumurmėjau, nes užuodžiau kažką tikrai svylančio!

-Ohh, nieko ypatingo, tik blynai pagal mano slaptąjį receptą.-Pasakė ir padėjo prieš mane lėkšte su blynais. Šitie blynai yra katastrofa. Ji visiškai nemoka jų kepti!

-Puiku!-Dirbtinai nusijuokiau ir paėmusi vieną, susukau ir įmerkiau į uogiene. Blynų skonis buvo lyg plastelino sumaišyto su cukrumi ir dar uogienė. Vos nežiaukčiodama ar vemdama tiesiai ant stalo kramčiau paskutinį kasnį to vienintelio blyno.
Padėkojau ir užsimovusi batus, bei užsimetusi per petį striukę su kuprinę išėjau iš namų.

Vos įžengiau į mokyklą pamačiau Klare, kuri jau pristatė prie manęs.

-Vakarėlis šiandien šeštą, tikiuosi patiko mano mamos siuta suknelė.-Iškart prakalbo.

-Ir tau labas, ir taip suknelė nuostabi.-Prunkštelėjau.-Dar turim dešimt minučių iki pamokos, gal nuvarom lauke pasedėt?-Sumurmėjau.

-Aha.-Nukeliavom į lauką ir atsisėdom ant laiptų. Paauglių lauke jau nebuvo, todėl galėjom laisvai kalbėtis ir žinoti, kad kažkokia pletkininkė nieko neišgirs. Staiga mūsų žvilgsnius sugavo iš atokesnio medelyno, kuriame dažniausiai rūko neišmaneliai, kad pasislėptų nuo mokytojų ateinantys tie penki vaikinukai.

-Juk žinot, kad rūkimas netik žaloja jus, bet ir aplinką?-Suurzgė Klarė kai šie jau buvo netoli mūsų. Vaikinai pažvelgė į mus, Blondinas pašaipiai nusišypsojo. Ant vaikinų marškinių buvo kažkas raudono...

-Jūs kažkuom išsitepėt.-Nesuvokdama sumurmėjau.-Kažkuom raudonu, kažką dažėt?-Pašaipiai šyptelėjau. Vaikinai susiraukė.

-Nelyskit ne į savo reikalus mažvaikės.-Sumurmėjo tas Blondinas. Pala... Mažvaikės?

-Užsikruškit.-Suurzgiau ir pakilusi nuo laiptų pradėjau keliauti atgal į mokyklą.

***

-Kaip Aleksė?-Paklausiau Klarės kai baigėsi pamokos.

-Ji neatėjo į mokyklą, bei aš jai skambinau. Nieko.-Sumurmėjo mergina.

-Gal užeikim pas ją? Manau jai reikalingas palaikymas.-Mes išėjom į mokyklos kiemą ir pasukome Aleksės namų link. Kelis kartus skambinom į duris, tačiau niekas jų neatidarė. Sukaupusi jėgas palenkiau rankeną. Namai buvo atrakinti, mes įžengėmė vidun ir pravėrėm Aleksės kambario duris.

Vos įžengėm į jį, mūsų klyksmas perskrodė namus. Aleksės ir jos mamos kūnai gulėjo be gyvybės ženklų ant lovos. Klarė prapliupo verkti, o aš skambinti į greitąją su policiją.

***

Jų kūnai buvo išvežti tyrimams. Kai policija mus apklausė buvom pargabentos namo, tačiau jų kakluose irgi buvo rastos dvi ne dideles skilutės, kaip ir pas Džimį.

Gulėjau savo lovoje ir junginėjau kanalus.

-Trys kūnai su mažomis skilutėmis kakle ir jokio lašelio kraujo. Gonzales šeima buvo nužudyta nežinia kokiu tikslu ir kokia priemone...

Perjungiau dar kelis kanalus ir nieko gero neradusi išjungiau televizorių. Buvau sukrėsta vaizdo Matyto Aleksės namuose. Kas galėjo juos nužudyti?

Suskambo mano telefonas.
Klarė.

-Klausau.

-Paklausyk... Mes turim nueiti į vakarėlį šiandien.

-Tu išprotėjai? Šiandien radom nužudytus du kūnus ir tu nori eiti į vakarėlį?-Paispiktinau.

-Aš gavau kažkokią žinutę, kad jeigu mes nenueisim į tą vakarėlį jie nužudys mūsų tėvus.-Mergina sušniurkščiojo nosimi.

-Jie?

-Aleksės ir Džimio žudikai.-Klarės balsas drebėjo.-Aš atvažiuosiu tavęs po valandos.-Ji padėjo ragelį.

-----------------------------------------------------------

:))))