viginti

1.4K 120 11
                                    

***

Sedėjau kažkokiame rūsyje jau kokią valandą. Galvą skaudėjo kaip nežinau ką... O ko galima tikėtis? Juk aš žiopla idiotė į stulpą trenkiausi kai mane vijosi vampyras. Fak mai laif (No gramatika). Staiga rūsio durys prasivėrė ir pro jas įžengė... Aleanor?

Išpūtusi akis stebėjau kaip ši su šypsena nusileidžia laiptais iki manęs.

-Sveika, kaip laikaisi?-Paklausė. Sarkastiškai nusijuokiau.

-Mane čia laikė visą valandą kai buvau jau atsigavusi.-Suurzgiau.

-Žinau.-Man atvipo žandikaulis.
-Eime.-Ji paėmė mano ranką ir išvedė iš rūsio. Mes keliavome namu, kol manau priėjome sveitaine ar kažką panašaus.

Ten sedėjo tie parys penki vampyrai ir kelios merginos.

-Načiort jus visus.-Ištraukiau ranką iš Aleanor.-Užknisot. Pirma gąsdinat, tada gelbėjat, tada šitas blondinas bando mane užpulti, o tada vapše uždaro rūsyje! Užsikruškit su savo egzistavimu sušikti kraujasiurbiai!-Suurzgiau ir apsisukau link lauko durų, kurios buvo puikiai pasiekiamos.

Tačiau ar vampyrai mane po tokių žodžių leis ramiai išeiti? Buvau stipriai pastumta į svetaines vidų.

-Kas manai tokia esanti, kad galėtum taip su mumis gali šnekėti?-Suurzgė Liam. Pavarčiau akis ir sukryžiavau rankas po krūtine. Man nusispjauti, kad jie vampyrai, savo nuomonę turiu taisę išsakyti.

-Delaila Merch.-Nusišypsojau.
-Turiu teisę išsakyti savo nuomonę, kotaip nei jūs! Jūs neturit teisės manęs čia laikyti!-Niall kažką ten pamojavo su rankom ir visi pasišalino iš kambario.

-Bloga mergaitė.-Sumurmėjo lėtai artėdamas, o aš stovėjau toje pačioje vietoje nejudėdama.

Nebijok, nebijok, nebijok...

Vaikinas sustojo visiškai arti.

-Tavo akys buvo juodos.-Pasakiau bandydama išlaikyti normalų kvėpavimą. Jo rankos atsirado ant mano klubų prisitraukdamos arčiau.

-Teisingai.

-Kodėl?-Pakėliau akis į jį.

-Tau nereikia to žinoti.-Nusišypsojo. Kokio velnio jis šypsosi?
-Bet tau reikia žinoti, kad... Nuo šiol tu gyvensi čia.-Laukiau kol jis sušuks pokštas ar kažką panašaus, tačiau jo šypsena buvo pilna pasitikėjimo, kad abejonių beveik neliko. Jis nemeluoja.

-Ne.-Pasakiau daugiau sau.

-Deja...

-Kaip tu galėjai prižadėti Klarei, kad mane saugosi? Juk ji tavęs nekentė!-Surikau Bandydama išsilaisvinti.

-To tau irgi nereikia žinoti...-Trenkiau jam iš kumščio į nosį ir pagaliau išsilaisvinus iš jo rankų pradėjau bėgti link durų.


-----------------------------------------------------------

Srr dėl trumpos, tiesiog esu užsiemusi. Per atostogas bus dalys ilgesnės. :)))

Black Blood/N.H LTU (Baigta)Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora