Black Blood/N.H LTU (Baigta)

Octoginta Sexta

-Aš stebėjau kaip Delaila persirenginėja vonioje.-Pasakė. Aš išpučiau akis. Niall puolė Louis beširdiškai.

Kiti vampyrai greitai atitraukė jį nuo Louis.

-Aš juokavau.-Louis veidas buvo visas kruvinas, bet šis vis tiek sugebėjo išspausti šypseną. Apkabinau Tomlinson ir sukikenau.-Jis tave myli, nepaisant nieko.-Sušnabždėjo į ausį.

Šyptelėjau jam ir atsitraukusi nuvaliau šviežią kraują nuo jo lūpų.
Vaikino mėlynos akys nepaleido manųjų.

*Niall pov*

Vis dar piktas žvelgiau kaip Delaila šluosto kraują nuo Louis lūpų. Toks jausmas, kad jie tuoj pasibučiuos.

Suspaudžiau kumščius, kaip tik tuo metu ir Louis pažvelgė į mane.
Vaikinas linktelėjo Delailai ir pasitraukė.

Mačiau kaip Delailos skruostai nusidažė raudona spalva. Ji atrodė taip mielai. 

-Pradėkime.-Surikau atreipdamas visų dėmesį.

Louis lyg leisgyvis pradėjo keliauti link baltojo pastato.

***

Jau vidurnaktis, o mes vis dar sėdim čia.

-Tai kur tas ženklas?-Paklausė Džeremis, tai vienas iš vaikinų.

-Louis sakė, kad duos ženklą, vadinasi mes lauksim ženklo.-Sumurmėjau.

Mane taip bėsina* tas mulkis, kuris sėdi šalia Delailos, lyg tais Erikas.
Suurzgiau ir toliau stebėjau baltą pastatą.

Aš taip noriu ją apkabinti, bet mano principai to neleidžia.

-Viruti, Kodėl Erikas trinasi prie tavo merginos?-Paklausė Haronas.

-Nes aš mulkis.-Sumurmėjau. Vaikinas pavartė akis.

-Brolau, neleisk jai išeiti, nes aš tokiu elgesiu praradau savąją.-Haronas atsiduso ir nuėjo.

Vėl pažvelgiau į Delailą, kuri juokėsi kartu su tuo mėlynplaukiu. Keistas jausmas nudelgė krūtinę.

Myliu tave, kad tik mano principai leistų tau tai pasakyti...

Visai pamiršau, kad ji galiu su ja susisiekti mintimis! Merginos juokas baigėsi ir ši pažvelgė į mane.

-Deja, jau pasakiai.-Delailos švelnus balsas nuskambėjo galvoje. Šyptelėjau. Mergina priėjo prie manęs ir apkabino. To aš tikrai nesitikėjau.

Apglėbiau jai pečius.

-Atleisk už tą bučinį, aš suklydau...-Sušnabždėjau. Mergina atsiduso ir labiau mane suspaudė.

-Aš žinau, kad žmonių negalima savintis, bet mano. Tu mano. Ir niekas neturi teisės prie tavęs lįsti, tik aš.-Jos meilus balsas buvo šiek tiek suirzęs.

Nusijuokiau.

-Tavo, o tu mano.-Mergina atsitraukė ir įsiurbė man į lūpas, o tada apsisuko ir grįžo prie Eriko. Pažvelgiau į Haroną, kuris su šypsena žiūrėjo į mane.

Myliu.

-Ar tai ženklas?-Piteris parodė į baltą pastatą, kuris kelis kartus sumirgėjo juoda šviesa.

-Taip. Eime.-Sumurmėjau.

- bėsina* - nervina.

:)