Black Blood/N.H LTU (Baigta)

utramque

-To tau irgi nereikia žinoti...-Trenkiau jam iš kumščio į nosį ir pagaliau išsilaisvinus iš jo rankų pradėjau bėgti link durų.

Staiga vaikinas atsirado priešais mane ir aš į jį atsirenkusi griuvau ant užpakalio. Niall pakėlė mane už kaklo ir greitai prispaudė prie sienos. Raudonos vampyro akys greitai persimainė į juodas lyg naktis.

-Tu tokia apgailėtina, galbūt turėčiau tave nužudytį? Manau padaryčiau didelę paslaugą visiems.-Ašaros riedėjo skruostais. Oro trūkumas temdė protą, o skausmas graužė visą kūną. 

-Niall, atsipeikėk.-Prie jo atsirado Louis ir patraukė nuo manęs. Nugriuvau ant žemės giliai kvėpuodama. 

-Aš..Aš...-Niall balsas dingo tamsoje kaip ir mano protas.

*Niall Pov*

Paėmiau merginą ant rankų ir nunešiau į savo kambarį.
Aš ir vėl nesusivaldžiau, vėl ją nuskriaudžiau, bei dėl to gailiuosi, kas yra blogiausia.

Viskas taip sudėtinga, išgalvojau pranašystę, pamelavau apie pažadą Klarei, kad tik galėčiau pats ją nužudyti. Turėjau daug progų, bet vis kažkas sutrugdo, meluoju savo draugams...

Paguldžiau Delailą į lovą. Šios veidas buvo šiek tiek pamėlęs ir šlapias.
Jos akys šiek tiek prasivėrė.

-Tau viskas gerai?-Paklausiau. Mergina krūptelėjo, bet nieko neatsakė.-Atleisk.-Sumurmėjau.

-Tu..tu..pabaisa.-Išsunkė. Aš tikrai noriu nusukti jai sprandą.-Noriu namo, noriu pamiršti apie vampyrų egzistavimą, noriu paprasto gyvenimo.-Sukuždėjo.

-Galbūt ir pabaisa, tačiau neesu silpnas.-Suurzgiau.

-Bet tavo rankomis teka nekaltų žmonių kraujas, kaip gali taip gyventi visą amžinybę?-Nusijuokiau nuo jos dramatiškumo.

-Man patinka būti vampyru.-Patrukčiojau pečiais. Mergina pagaliau pilnai atsimerkė ir pažvelgė į mane.

-Tuomet esi beširdis....-Nutraukiau jos litaniją, nes jeigu ji mane sunervins aš jai nusuksiu sprandą.

-Tiesiog užsičiaupk.-Surikau. Mergina bandė atsisėsti, tačiau nepajėgusi vėl ataigulė.

Kokia ji silpna.Atsisėdau ant lovos ir  Pasodinau merginą sau ant kelių.

-Paleisk.-Sumurmėjo statydama savo rankutes man ant krūtinės ir bandydama pastumti. Toks jos pažeidžiamumas vertė mane juoktis, bet tuo pačiu ir norėti ją apsaugoti, bet turiu ją nužudyti.

-Kiek tau metų?-Paklausiau iš lempos. Mergina nustojo tampiusis ir pažvelgė į mane savo mėlynomis akimis.

-Sep-Ptyniolika.-Sumikčiojo.

-Gimtadienis?-Nusišypsojau.

-Balandžio tryliktą.-Sumurmėjo. Apkabinau merginą taip prispausdamas ją prie savęs visu kūnu. Ši pagaliau nesipriešino.

-Manau tau metas miegoti.-Sumurmėjau jai į plaukus, bet atsakymo negavau.

Mergina užmigo mano rankose, tai skamba keistai, bet ir.... Mielai?

----------------------------------------------------------

Srr už klaidas :))