4.Brolis

726 32 0
                                    


Vėl pažvelgiau pro langą. Vakaras jau eina i pabaiga, tikriausiai aš čia jau ilgiau nei valanda. Matau mama kalbančią su Hektoru. Ji dairosi turbūt ieškodama manęs. Tikriausiai man derėtu grįžti ir kartu su tėvais išlidėti svečius, bet mane gąsdina mintis vėl akis i aki susidurti su Patriku Luisu. Šokdama su juo išeikvojau visas savo sienas ir susikaupimą. Išsekau. Tikriausiai vėl ji pamačiusi nebeįstengčiau atrodyti išdidi ir abejinga jo išvaizdai. Turiu pripažinti, kad pajutusi jo prisilietimą pajutau palaimą, jaukumą ir kad ta jausmą noriu jausti visada. Bet tai pat to ir bijau. Sis

vyras kaip ir kiti tik žaidžia savo žavesiu. Nenoriu būti dar viena ilgame sąraše. Verčiau kaip Kristoferis sake vesiuosi niekam tikusius vienai nakčiai nei kažkam atsiversiu ir pati tapsiu viena naktimi. Žinoma tenka pavargti tu vaikinu atsikratant.

Krūpteliu išgirdusi beldimą i duris. Jei pabusiu tyliai gal niekas taip ir nesužinos kad aš čia.

-Ele, mergyte. Žinau, kad tu čia.- Kristoferio balsas švelnus ir raminantis. Atsidustu. Atrakinu duris ir atsisėdu ant kilimo nugara atsiremiu i lova. Brolis įeina užrakina duris ir apsidairo tamsoje.

- Nedek šviesos. Nenoriu, kad tėvai čia ateitų.

- Gerai. Ką čia veiki?- jis prisėda šalia prasisegdamas tamsiai pilka trijų dalių kostiumą.

- Pavargau, norėjau pabūti viena ir gal net pabandyti užmigti.

- Spėju tai kažkaip susiję su Patriku Luisu.

- Tikrai ne,- mano balsas sucypė kaip kaskart man meluojant. Vieninteliam Kristoferiui nesugebu pameluoti net menkiausio dalyko. Vaikystėje ne karta bandžiau bet aplink ji tvyro tokia aura kad niekas nesugeba jam meluoti.- Tu jam dirbi?

- Aš jo advokatas, apsaugos vadas ir draugas. Mes kartu baigėme Harvarda.

- Kartu baigėte Harvardą? Nesupratau. Jis juk vyresnis už tave ir jau nevienus metus versle. Jis mažu mažiausiai turėjo baigti universitetą tada kai baigei vidurine.

- Ak, Elyte.- jis ėmė juoktis ir aš susiraukiau.- kaip visada nepasidomėjai jo Biografija. Jis verslą pradėjo sukti dar mokykloje. Taip jis Hektoro amžiaus. Tačiau po vidutinės toliau vystė savo versliuką. Kai jam prireikė investuotojų teko baigti universitetą. Bet kol tai padare išsuko verslą be kitu pagalbos. Ne visi po vidutinės toliau kimba i mokslus, ypač našlaičiai Patrikui pasisekė, kad tapo tėvo labdaros fondo palaimintu vaiku.

-Jis našlaitis?!- kone pašokau išgirdusi tai. Toks pasiputęs ir savimyla jis išaugo? Visada maniau kad be tėvų auge vaikai būna pikti, atsiskyrę, neretai nueina blogu keliu. Bet pasiputę ir besielgiantys taip kad visas pasaulis jiems po kojomis? Ne. – Ji sugadino pinigai.,- pareiškiau gal kiek labiau nuliūdusi nei norėčiau.

- Tikrai ne. Tai tik verslininko išore. Tas Patrikas kuri pažįstu yra šaunus ir geras draugas. Dosnus darbdavys.

- Geras? Turbūt juokauji.- pažvelgiau i ji netikėdama savo ausimis. Kristoferis sėdėjo išsišiepęs ir žvelgė i toli.- prieš pora savaičių girdėjau kaip jis kalba su tavimi telefonu. Toli gražu neprimine gero ir dosnaus.

- Tu ką?- brolis žvilgsniu prikalė mane prie lovos.- Jus ne pirma karta susitinkate?

- Džoja sirgo ir aš perėmiau jos maršrutą. Atvežiau jam siunta. Ir teko garbe su juo leistis liftu.

- O vargeli,- jis delnu pasitrynė veidą.

- Kas negerai?

- Nieko.- jis atsistojo ir priėjo prie lango.- Turime eiti maukis batelius. Mama pas jus jei neišlydėsim svečių.

- Eik be manęs. Aš nenoriu.

- Elionora, ne būk mažas vaikas. Patrikas išvažiavo iškarto po jūsų šokio. Ne maniau kad išvis pasirodys. Jis turėjo būti San diege verslo reikalais.

- Kodėl manai, kad nenoriu eiti vien dėl jo?- apsimoviau batelius ir atsistojau. Kristoferis apglėbė mane per pečius ir pabučiavo i smilkinį. Su aukštakulniais esu siek tiek aukštesne už ji tad jam teko siek tiek pasistiepti.

- Aš tave puikiai pažystu. Tavo kūno kalba iškalbingesne nei numanai.

Nieko jam nebeatsakiau. Neverta. Padėjau galva jam ant peties ir leidausi nuvedama atgal i pokyli. Norėčiau daugiau sužinoti apie Patriką Luisą, bet brolio kamantinėti nesiruošiu. Radusi laisva minute pati ieškosiu atsakymu. Koks gyvenimas supa ta vyriški. Kas apie ji kalbama ir kodėl viskas taip klostosi. Hmm o kas klostosi? Kodėl ši mintis man šovė i galva. Kodėl ėmiau apie ji tiek daug galvoti, ir kodėl jaučiu toki smalsumą. Tikriausiai pirma turiu išsiaiškinti kodėl man tai rupi. Turiu susivokti pati savo galvoje. Kol kas turėsiu daugiau apmastymu.

KURJERĖ. Erotika ,samokslai ir kova su savimi. Tavo raganaitė serija.Where stories live. Discover now