Eleonora Skot uzaugo su jau numatytu savo likimu. Po ivikiu sulauziusiu dali jos gyvenimo nusprendė turinti save surasti kitur. Tačiau tai tik laiko svaistymas ir kova su vėjo malūnais. Dirbdama ji sutinka Patrika Luisą. įtakinga ir gana pasipūtusi...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Mano kūną kausto baimė, rankos ir kojos dreba. Iš paskutiniųjų stengiuosi valdytis ir neiškelti scenos prieš visus susirinkusius žmones. Patrikas ryžtingai tvirtai mane laikydamas už rankos tempęsi per pieva. Gale pievos jau matosi kylantis baltas baliono kupolas su daugybe tokiu pat įvairiu spalvų užrašu "Luis holding,,. Bandau save įtikinti, kad jis neišdrįs to padaryti. Nei už ką pati nelipsiu i ta daiktą.
-Patrikai, nedaryk to. Juk žinai, kad bijau,-Jis tyli ir net nestabteli. Su kiekvienu žingsniu bijau vis labiau. Užspaudžia skrandi, įskausta smilkinius. Girdžiu kaip stipriai plaka pulsas.
Atsiduriame aikštės pakraštyje. Patrikas vis dar nepaleidžia manęs. Dabar jau įsikimba i mano liemenį ir prispaudžia prie savęs. Prie mūsų prieina jaunas lotynu amerikietis ir pasisveikina.
-Rodrigai, ar jau viskas paruošta?- rodosi Patrikas net nejaučia kaip drebu ir kaip daužosi mano širdis.
-Taip, pone. Signalas bus duotas už keliu minučių, reikia paskubėti.- vaikinas giliomis rudomis akimis pažiūri i mane.- Pone ar tikrai kilsite.
-Taip. Pritaisyk diržus, bus saugiau,- Patrikas pagaliau pažvelgia i mano iš baimės perkreipta veidą.- Na pasiruošusi?
-Patrikai, prašau,- bijau net pažiūrėti i baliono puse.- tu manęs nepriversi lipti i ta daiktą.
-O dar ir kaip priversiu,- jis suima mane už klubu ir lengvai persimeta per petį. Imu spiegti ir daužyti jam nugara.
-Tu šiknius, girdi! Šiknius! Paleisk mane! Išgirdai ką norėjai! Paleisk!
-Mažyte, išūksi yra išūksi,- jis sukikena ir įverčia mane i krepšį. Įlipa paskui mane ir pačiumpa karabinu ir diržu ryšulėlį. mano akys kone išoksta ant kaktos. Ką po galais jis sumanė?
-Patrikai?- mano balsas užkimęs ir virpantis. Atsistoju ir traukiuosi i kita puse toliau nuo savo vyro, kurio akis net blizga, o lupose žaidžia šypsenėlė. Nelemtas pintas daiktas neleidžia man nuo jo pabėgti. Patrikas vienu žingsniu sunaikina atstumą tarp musu ir įkalina glėbyje. Žvelgiu i ji išsigandusi. Jis palinksta ir švelniai ima mane bučiuoti. Jis puikiai žino, kad atsiduosiu bučiniui, savęs negaliu tramdyti kai jis mane bučiuoja. Bučinys suteikia vilties, kad jis vis dėl to tik juokauja, tad atsipalaiduoju.
Kaip visada jo bučiniai atima protą ir paskandina viska kas mus supa. Švelnus jo liežuvio glostydamas audrina mano kūną, išstumia baime ir pradėjusi kilti pykti. Apsiveju jo kaklą ir dar labiau prisiglaudusi pagilinu bučinį. Pasigirsta keli spragtelėjimai. Patrikas atsitraukia
šypsodamasis. Susiraukiu nepatenkinta dėl nutraukto bučinio, bet kai pabandau žengti link jo ties juosmeniu pajuntu kažką užversta. Pažiūriu i pančius ir tiesiog pasiuntu:
-Tu mane pririšai! Po velniu, Patrikai, tu paršas. Suknistas egoistinis paršas!-imu rėkti nesavu balsu ir drebančiomis rankomis surasti sagtį.
