Eleonora Skot uzaugo su jau numatytu savo likimu. Po ivikiu sulauziusiu dali jos gyvenimo nusprendė turinti save surasti kitur. Tačiau tai tik laiko svaistymas ir kova su vėjo malūnais. Dirbdama ji sutinka Patrika Luisą. įtakinga ir gana pasipūtusi...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Patrikas i mano palata įžengia vakarop. Jis atrodo šiek tiek pavargęs. Visa diena su manimi buvo daug milimu žmonių, bet jo laukiau labiausiai. Troškau pamatyti jo ledo malonumo akis. Paliesti oda ir pajausti kaitra kuri įsižiebia nuo menkiausio jo prisilietimo. Pakedenti švelnius juodus plaukus ir pajausti jo lūpų skonį.
Vyras lėtai priėjo prie mano lovos. Dušinis petys sutvarstytas, ranka priglausta prie krūtinės. Ant pečių užneštas chalatas. Jis tik su ligoninės pižaminėmis kelnėmis. Nuoga krūtinė ir
torsas nusėtas smulkiu meliniu. Mano sužeistas karys. Nusišypsau ir atsisėdu. Trokštu prisiglausti prie jo bet įžvelgiu baime jo akyse. Susiraukiu ir nusiklojusi ruošiuosi prieiti prie jo.
-Nesikelk,- sukuzda jis žiūrėdamas i įtvarą ant kojos. Jo akyse ima spindėti pyktis.
-Man neskauda. Pabodo visa diena gulėti,- atsargiai atsistoju ir priėjusi pasistiebiu. Lūpomis priliečiu jo lūpas. Kaip gera jog jis čia. Patrikas apglėbia mane ir panardina nosį i mano plaukus.
-Mano meile,- sukuzda jis.
-Man viskas gerai,- atsitraukimu ir suėmusi už rankos privedu prie lovos.- sėsk ir papasakok kas įvyko. Prašau.
-Nieko labai svarbaus. Kai tau smogė iššovei. Aš tuo pasinaudojau ir susigrūmiau su Karteriui. Tas niekšas paspaudė gaiduką ir mane pašovė. Laimei jau buvo atvykę agentai su greit o jo reagavimo būrių.
-Kur Karteris?
-Sulaikytas, kaip ir visi vyrai buvę su juo.
-Džordono brolis?
-Mirė iš karto. Reikia nepamiršti jog tave erzinti pavojinga,- jis skaudžiai šypteli ir priglaudžia mane.
-Patrikai turiu tau kai ką pasakyti,- nutylu. Bandau rasti tinka mus žodžius pranešti tam kas būtina.
-Viskas baigėsi, mums niekas negresia. Tad nėra apie ką kalbėtis. Dabar turime galvoti kaip iki vestuvių išsigydyti žaizdas,- Patrikas žvilgteli i savo petį.
-Gal atidedam vestuves?- sukuzdu. Patrikas išsitempia ir išsigandęs pažvelgia i mane.- Mes jų neatsauksime tik atidėsime kuriam laikui kol išgysi ir... Ir gims vaikelis.
-Vaikelis?- Patrikas atsitraukia. Jis žiuri i mane susiraukęs ir nesuprasdamas ką noriu pasakyti. Ak kaip bijau jam tiesiai pasakyti jog laukiuosi. Tikiu jog jis džiaugtis, bet bijau pačios savęs. Dar nesu su tuo susitaikiusi.
-Šiandien kai pabudau norėjau lėkti pas tave, bet daktaras neleido. Jis švelniai mane išbarė ir pasakė kodėl blogai elgiuosi,- pažvelgiu i sutrikusį Patriko veidą.- Aš laukiuosi.
Patriko akys išsiplečia, lūpos prasiveria iš nuostabos. Daugiau jokiu jausmu jis nerodo. Išsigąstu nežinodama ką jis galvoja. Gal mano, mamos ir kitu nuomonė jog jis džiaugtis buvo klaidinga. Gal jam tai taip pat pernelyg greita kaip ir man. Gal jis nenori vaiku. Kad jų nemylėtu net nėra minčių. Jis dievina vaikus ypač Maksą. Bet gal mylėti tuos kurie nuskriausti gyvenimo visai ne tas pats kas norėti ir mylėti savo vaikus? Nuleidžiu akis tikriausiai taip ir bus. Jam savu nereikia.
Stojuosi norėdama pabūti viena ir nuspręsti ką daryti toliau. Patrikas atsistoja kartu ir apkabina mane. Jaučiu be proto greitai šaudantis jo širdį, kvėpavimas tankus. Jis priglaudžia savo kakta prie manosios ir žiūri ašarų pilnomis akimis.
-Net nesvajok jog po tokios žinios atidėsime vestuves. Musu vaikas gims santuokoje.
-Mes ir taip jau vedę,- nusuku akis ne suprasdama ar jis pokštą ar ne.- jei tu jo nenori nereikia kažką daryti tik dėl to jog taip prideda. Viska galima sutvarkyti ir kitaip.
-Net nedryks taip kalbėti. Tu bent įsivaizduoji ką tai reiškia man? Ar bent suvoki koks esu laimingas su tavimi. Bent suvoki koks laimingas dabar esu?- jis suėmė mano smakrą ir paskandino mane bučinio svaigulyje.
-Tu nepyksti,- kiek nedrąsiai sukuzdėjau jam i lūpas.
-Kaip galėčiau? Žinoma nesam to planavę ar kalbėję apie tai, bet labai džiaugiuosi. Visa gyvenimą kiti norėjo atstoti man šeima, bet tikrąja man sugebėjai duoti tik tu.
