KURJERĖ. Erotika ,samokslai ir kova su savimi. Tavo raganaitė serija.

7.Juodulys

Visa šeštadienio popiete pramiegu, tad kai galiausiai išlendu lifto svetaine mane pasitinka nustebę Džiuzepės ir Beno veidai. Jie meiliai susiglaudę sėdi ant sofos ir žiūri sena nespalvota filmą. Trumpam žvilgteliu ir suprantu kad tai eilinis filmas apie gangsterius. Nuėjusi i virtuvę užsikaičiu kavos ir imu šaldytuve ieškoti ko nors kuo galėčiau užkimšti urzgianti pilvą. Radusi Džiuzepės praneštos lazanijos likučius įdedu juos i mikrobangę ir įsitaisau ant baro kėdės. Vis dar snaudžiu tad neišgirstų Beno padėjusio pusryčių lėkšte ir kavos puodelį priešais mane.

- Vakar anksti dingai iš klubo.

- Taip. Buvau pavargusi.- palaimingas karštos kavos gurkšnis atmerkė mano akis.

- Sakai pavargusi?- jis nusisuka ir įsipila kavos sau. Atsisukus jo veide švyti klastinga šypsena visada perspėjanti kad verčiau nemeluočiau.- Mačiau tave iškeliant su tuo aukštu dabita. Jis vis dar čia?

Sumirksiu ir nejučiu apsidairau tai pat kaip ir Benas. Net nepagalvojau kad mane gali kas nors pamatyti bėgančia paskui poną pasipūtėlį. Nenuostabu jog vaikinai mano kad parsivedžiau

ji nakčiai. Ak kaip aš to norėjau. Papurtau galva ir įsidedu kąsni i burna. Jei valgysiu ne reiks atsakinėti trikdančius klausimus. Kas tas vaikinas? Ką mes veikėme? Ar jis geras lovoje ir dar milijonas kitokiu intymių detaliu.

Šiandien man tikriausiai sekasi. Nespėjus Benui pradėti mane kvosti išgirstu skambant telefoną. Palikusi kelis kąsnius lėkštėje čiulpų savo kava ir nulekiu atsiliepti. Skambintojo numeris nežinomas tad siek tiek sunerimstu. Jei tai Patrikas ar man derėtu atsiliepti? Ką aš jam pasakyčiau? Gal reiktų atsiimti pasiūlymą pasimatymui penktadienį. Giliai įkvėpiu ir pasiryžtu. Atsiliepusi išgirstu oro uosto garsus ir skardu vyriškio balsą.

- Laba Diena, Eleonora. Aš Džordanas Baro. Man jūsų numerį davė jūsų mama.

- Ak. Malonu. Mama minėjo, kad vakar buvote susitikę. Kuo galiu padėti, pone Baro.

- Būkite gera vadinkite mane DžB. Norėjau pasiteirauti ar jus šiandien laisva ir ar norėtumėte su manimi papietauti? Kaip tik ką tik nusileidau ir keliauju i namus pa

pasidėti lagaminų. Galėtume už poros valandų susitikti centriniame parke prie šiaurinio įėjimo.

- Aš laisva,- apstulbau tokio monologo ir tikslumo.- Atvyksiu.

- Tuomet iki pasimatymo, panele Eleonora.

- Tiesiog Elė. Iki pasimatymo.

Nieko nelaukiau ir ėmiau ruoštis. Vis geriau užsiimti naujomis pažintinis nei svarstyti kas buvo vakar. Nauja diena, naujas ryžtas ir sieliai. Gal sausainukas netaps mano nauju užkandžiui bet bent tikiuosi neleis mintims siautėti. Jaudulys palengva užlieja mane ir rinktis kuo apsirengti tampa dar sunkiau. Galiausiai apie ką su juo kalbesiu. Pasakoti apie save nenoriu, nors nėra apie ką pasakoti. Pomėgiai? Pati nežinau. Nesu ėjusį pietauti su vaikinu, nesu net vakarieniavusi. To laiko praleisto su Karteriu Helvišu net neskaitau santykiais. Praradau laika ir kai ką dar brangesnio. Bet tai praeitis tai kitos manęs istorija.

Nuvykusi i sutarta vieta pamatai sausainuką jau laukianti manęs. Atmintis manęs nenuvilia, būtent toki ji prisimena, skanios šokolado odos atspalvio, blizgia plika Galva, tik vilko jis dabar juodus polo marškinėlius ir juodas kelnes. Šįkart galiu geriau matyti jo veidą. Tipiškų tamsiaodžio bruožų vyriškis su kažkuo kalbasi telefonu. Jam piktai riktelėjus i ragelį krūpteliu. Vidinis balselis liepia dėti i kojas tačiau jo neklausau. Stoviu ir laukiu kada jis atsisuks ir pastebės mane. Laukti ilgai netenka. Pasukęs galva jis pastebi mane ir skubiai atsisveikina su pašnekovu. Jo veide neatsispindi emocijos, neįstengiu perprasti koks jis. Labdaros vakare jis mane sužavėjo saldžia išvaizda, tačiau dabar nematau nieko.