Eleonora Skot uzaugo su jau numatytu savo likimu. Po ivikiu sulauziusiu dali jos gyvenimo nusprendė turinti save surasti kitur. Tačiau tai tik laiko svaistymas ir kova su vėjo malūnais. Dirbdama ji sutinka Patrika Luisą. įtakinga ir gana pasipūtusi...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Daktaras Bordišas susiuva žaizda, jo duoti vaistai šiek tiek ramina mintis. Jam dar neišėjus užmiegu. Pabundu tik ryte spėju saulė neseniai pakilusi nes kambary vis dar tvyro prieblanda. Tilus ūžimas erzina. Norisi dar šiek tiek pamiegoti bet negaliu. Man smalsu iš kur tas garsas. Pasisuku ant kito šono ir kitapus kambario ant grindų matau įsitaisiusi Patriką. Jo susirūpinusi veidą apšvietęs nešiojamasis kompiuteris. Jis ir skleidžia ta bjauru burzgimą. Patrikas pastebi judesį ir pakelia pavargusias akis i mane.
-Kaip jautiesi?- jo balsas ramus ir tylus. Nieko neatsakau. Nenoriu su juo kalbėtis. Nežinau ar dar beturiu ką jam pasakyti. Pasimuistau ir pabandau atsisėsti, bet vis dar silpna.- Tavo vaistai ant naktinio staliuko. Tuoj atnešiu ko nors pavalgyti, kad negertum jų tuščiu skrandžiu.
Patrikas atsistoja ir skubiai išeina. Pasisuku ir nustembu ant spintelės išvydusi du buteliukus mano tablečių. Na ką jis žino viena iš mano gėdingiausiai paslapsčius. Pasiimu telefoną gulinti šalia ir nustembu radusi tris žinutes. Viena nuo mamos atsiusta prieš dvi dienas. Pažiūriu i data ir nustembu. Jau antradienio rytas. Mama teiraujasi ar man viskas gerai ir prašo pirma išklausyti ką man turi pasakyti Patrikas. Na žinoma ji juk jo pusėje.
Kitos dvi nuo Britanės su nuorodomis i straipsnius. Nenoriu nieko žinoti ką jie sugalvojo , kad numalšintu dar viena beprasidedanti gandą. Man viso to per akis. Atsargiai išsiritu iš lovos ir pamankštinusi nutirpusias kojas einu i vonia. Sportiniai rūbai prilipę prie kūno.
Nebenoriu ilgiau jų vilkėti. Stabteliu prie praviru vonios durų ir pažiūriu i nešiojamąjį kompiuteri tebeburzganti kampe. Smalsumas nugali. Nueinu ir atsisėdusi ant grindų imu peržiūrinėti ką darė Patrikas iki man atsikeliant.
Pirmame lange straipsnis apie potrauminio streso sutrikimą. Na žinoma jis nori žinoti su kokia beprote apsigyveno. Antrasis langas ekrane jo elektroniniu laiškų dėžutė. Paslenku pelyte ir įjungiu ją. Prieš mano akis atsiranda langas su daugybe laišku. Didžioji jų dalis iš įvairiu įmonės padaliniu tačiau vienas atsiustas Kristoferio patraukia mano dėmesį. Jis užvardintas kaip detali byla. Paspaudžiu vokelio simboli. Iškarto iššoka laukelis reikalaujantis prisijungimo slaptažodžio. Na žinoma svarbi informacija nebus taip lengvai pasiekiama. Atšaukiu pastarąjį veiksmą ir atsidarau naršyklės istorija.
Daug įvairiu nuorodų i straipsnius paskalų skiltyse. Viena nuoroda i senatorių rinkimini puslapi. Ne. Krisas negalėjo jam pasakyti. Nejau jis... ne ne ne. Apimta panikos staigiai atsistoju. Galva vėl susvaigsta, bet greitai nurimsta. Šįkart pasiekiu vonia ir joje užsidarau. Nesuvokiu kodėl brolis taip su manimi pasielgė. Nesu jam niekuo prasikaltusi, visada jaučiausi jo mylima ir saugoma mažoji sesutė. Privalau greičiau dingti iš čia. Greitai palendu po dušu, išsitrenku galva. Apsisausinusi greitai lengvai pasidažau ir išsidžiovinu plaukus. Pačiupusi nuo pakabo chalatą greitai susisiaučiu ir pasižiūriu i prie kriauklės gulinčiu tamponu dėžute. Kas po velniu šias dvi dienas kol gulėjau atsijungusi visu tuo rūpinosi? Nejaugi Patrikas? Ne. Nusišaipau iš savo minčių. Jis negalėtu, nedrįstu. O gal? Ne, tikrai ne.
