Eleonora Skot uzaugo su jau numatytu savo likimu. Po ivikiu sulauziusiu dali jos gyvenimo nusprendė turinti save surasti kitur. Tačiau tai tik laiko svaistymas ir kova su vėjo malūnais. Dirbdama ji sutinka Patrika Luisą. įtakinga ir gana pasipūtusi...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Luiso žirgynas pasakiškas. Mylios žaliuojančios vejos tarp miško. Patrikas pastato mano naująjį automobili prievažoje prie ūkinio pastato. Čia jau stovi dvi priekabos žirgams. Šalia jo aptvare vaikštinėja keli dailūs ristūnai ir kumelė su kumeliuku. Mažylis glausdamasis prie mamos žvelgia i mus išlipančius ir einančius link tvorelės. Tolėliau matyti pamiške vaikštantys du juodi žirgai rodos visai nesusidomėję atvykėliais. Patrikas suima mano pirštinėtą ranka ir priveda arčiau.
-Ši kumelė vardu Žvaigždė. Jos kumeliukas dar neturi vardo. Jis gimė sekmadieni,- vyras nusišypso man.- Nusprendžiau vos grįžęs čia tave atsivežti, kad vardą jam išrinktum tu. Tai mano dovana tau.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Ne,- jis nusijuokia.- Kumeliukas, dovana tau. Jis gimė kai tapai ponia Luis, tad jis yra tavo.
-Bet aš nieko neišmanau apie žirgus,- suglumusi įsistebeiliju i gelsva kumeliuką smėlio spalvos karčiais. Kumeliukas baikščiai glaudžiasi prie mamos, jos kailis tamsesnis. Negaliu suvokti, kad taip paprastai gaunu tokia dovana, tiek rūpesčio ir atsakomybes reikalaujančia.
-Nereikia daug išmanyti. Kas svarbiausia išmokysiu aš ir žirgyno darbuotojai. Nori prieiti arčiau?- jis apglėbia mane per liemenį drąsindamas. Papurtau galva. Kumeliukas baikštus, aš pati bijau.
-Patrikai! Vaikeli, atvažiavai?-už mūsų pasigirsta meilus moteriškas balsas. Patrikas paleidžia mane ir mes apsisukame. Nuo gyvenamojo pastato tekina atbėga pagyvenusi moteris jojiko apranga.
-Tetule Alba,- Patriks meiliai nusišypso ir apkabina moterį pribėgusia prie mūsų. Nustembu išvydusi kokia šiluma sklinda nuo jų.
-O čia turbūt tavo žmona?- ji pažvelgia i mane, pilkšvose akyse matau begaline meilę ir švelnumą.
-Taip. Tai Eleonora Luis,- jis pristato mane.- Ele, tai tetulė Alba Piters, žirgyno savininkė.
-Ak, vaikeli, buvusi. Dabar žirgynas tavo,- ji švelniai paglosto juodaplaukio ranka ir pasisveikina su manimi.- Sveika, mieloji, atvykusi i Rytu žaros ranšą.
