Eleonora Skot uzaugo su jau numatytu savo likimu. Po ivikiu sulauziusiu dali jos gyvenimo nusprendė turinti save surasti kitur. Tačiau tai tik laiko svaistymas ir kova su vėjo malūnais. Dirbdama ji sutinka Patrika Luisą. įtakinga ir gana pasipūtusi...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Jaučiuosi lyg prigauta pelė šmirinėjanti grudu maiše. Nei karto nesusimasčiau, kad planas turi spragu, bet pasirodo mama žymei akylesnė. Jei ji viska taip greitai perprato tik laiko klausimas kada ims aiškėti ir kitiems. Kiek žmonių šiuo metu kaupia informacija ir ruošiasi mus demaskuoti. Stipriai suspausta mano ranka ir susirūpinęs Patriko veidas rodo jo pasipiktinimą nenumačius šito. Mes elgėmės pernelyg skubotai ir neapgalvotai. Dabar reikia aptarti viska iš naujo ir skubėti taisyti klaidas. Pastarosios dienos buvo geriausios mano gyvenime tad privalau pasikalbėti su juo. Atsistoju ir timpteliu ji.
-Einam pasikalbėti,- tyliai pasakau ir jam pakilus išsivedu i vidini kiemą.
-Nesuprantu kas čia vyksta,- Patrikas pirštais suvelia plaukus. Jis siunta.
-Planas nebuvo išbaigtas. Štai kas.
-Bet atrodo viska darėme tinkamai,- jis ima neramiai vaikštinėti pievelėje. Saulei apšviečiant jo veidą matau įtampą sukausčiusia veidą. Jis stengiasi viskam rasti paaiškinimą ir sprendimą.
-Mama teisi. Turime viska padaryti tinkamai.
-Ta aš suprantu, bet kaip,- jis sustoja ir žvelgdamas laukia ką pasakysiu. Atsisėdu ant pievelės ir sukryžiuoju kojas. Dabar mano eilė išsikalbėti.
-Kai atnešiau tau siuntini likau susižavėjusi. Negalėjau suvokti, kad gali egzistuoti toks kaip tu. Ledo akys kupinos paslapties, pasiputimas ir įžūlumas tokiam aukštas pareigas turinčiam žmogui pykdė. Nepaisant to pagaudavau save galvojant apie tavo akis. Jos užburia,- nuleidusi akis i savo rankas stengiuosi kalbėti nerūpestingai. Įsivaizduoju jog kalbu sau ir nežiūriu į ji, kad neužsikirsčiau.- Per pokyli vėl tave pamačiusi užpykau ant savęs, kad taip reaguoju, kad leidžiu mintims ir kūnui tavęs norėti. Tikinau save jog tai netikra ir panašiai. Žinoma savo arogancija ir įžūlumu padėjai labiau tavęs nekęsti nei žavėtis ir trokšti. Tada Kristoferis man liepė pasidomėti kas esi, tavo biografija. Sužinojau tai kas mane sukrėtė. Ėmiau daugiau svarstyti kas per žmogus esi. Parduotuvėje pamačius tave su Britane pajutau pavydą. Tada jos nepažinau, o nuolat spaudoje eskaluojant apie tavo meilužes nesistengiau gilintis kas ji. Įsiutau jog tau imu kažką jausti, ta vakarą pirma karta parodei tikrąjį save ir galutinai pavergei. Viskas kas vyko mano širdyje pažadino troškimus laikyti tave sau, bet kai atsisakei užeiti įsiutau. Likusia savaite stengiausi viska užmiršti įtikinti save, kad tai tik kvailas susižavėjimas ir kai nebesutiksiu tavęs viskas išnyks. Nors iš tiesu širdyje troškau daugiau. Kai tavo projekto pristatyme buvau nuėjusi i tualetą nugirdau keliu merginu pikdžiugiškas kalbas apie tave ir mane. Įsiutau, įsiskaudinau. Net nesuvoki kokia įsiutusi buvau, jog visi mane laiko dar vienu tavo vienos nakties žaisliuku. Tada tu pasipiršai. To nesuvokiau, bet dabar suprantu kad taip siuntei man žinute apie savo jausmus. Buvau pernelyg įsiutusi, kad tada viska suprasčiau. Pati nenorėjau pripažinti savųjų jausmu. Sutikau netik dėl brolio prašymo bet ir iš baimės daugiau nepatirti to saugumo ir ramybės kuria jaučiu su tavimi.
