Eleonora Skot uzaugo su jau numatytu savo likimu. Po ivikiu sulauziusiu dali jos gyvenimo nusprendė turinti save surasti kitur. Tačiau tai tik laiko svaistymas ir kova su vėjo malūnais. Dirbdama ji sutinka Patrika Luisą. įtakinga ir gana pasipūtusi...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Tamsiai kreminė, šviesiai rusva, šviesiai ruda. Beraugdama pirštais per raumeninga krutinę bandau pritaikyti tinkama odos atspalvio pavadinimą. Ji vis dar švyti nors jau prakaitas atvėsęs. Guliu Patriko glėbyje, skruostu prigludusi prie krūtinės. Mūsų kūnai nurimę, mintis išskydę. Tyloje girdėti tik nurimus darnus musu kvėpavimas. Ramu ir jaučiu palengva i kūną ateinant snauduli. Patrikas sujuda ir pirštais ima žaisti mano plaukuose.
-Apie ką norėjai pasikalbėti, Skot Luis?- jo balsas tylus bet jaučiu kaip šypsosi. Žinoma jam tai nepraslydo pro ausis.
-Nepamenu,- atsisuku ir įremiu smakrą i iškilu krūtinės raumenį. Nežinau ar įmanoma, kad ledas butu karštas, bet ta vaiski akių spalva skleidžia begaline šiluma.
-Tuomet gal pasakysi kodėl nesakiai pasiliksianti ir tėvu pavardę?
-Tiesiog kai pradėjai rūpintis mano autorine paroda pamaniau, kad žymiai skambiau bus Eleonoros Skot Luis darbu paroda, nei Eleonoros Luis,- šypteliu ir vėl priglaudžiu skruostą prie pravėsusios odos. Giliai įkvėpiu jo kvapo sumišusio su aistra ir seksu. Dieviška.
-Ak tikrai. Buvau pamiršęs. Šiandien pasirašiau nuomos sutarti parodos patalpoms.
-Tikrai?- pašoku nustebinta naujienos.- Kur?
-Kaip ir norėjai. Viename iš sandėlių Vilensburge,- jis nusišypso.
Vos jam užsiminus apie norą surengti mano autoriniu darbu paroda, pirma mintis buvo jog tai turi būti Vilensburge. Giliai širdyje vyliausi jog gal Džiuzepė, Benas ir Džoja apsilankys joje ir turėsiu proga su jais pasikalbėti. Per visa laika kai esu grįžusi i Niujorką kalis kartus buvau nuėjusi iki senųjų savo namu norėdama išsiaiškinti ar ji apsimetinėjo draugais ar aš juos tik įskaudinau. Su tomis mintimis esu nutapiusi net kelis darbus kuriuos norėčiau jog jie pamatytu. Jaučiuosi kalta neišdrįsusi stoti akistaton su jais. Pasikeičiau, sutvirtėjau, bet vis dar baiminuosi vėl išvysti tuos piktus ir skausmo perkreiptus veidus kurie visus metus atstojo man šeimą. Pasiilgau jų ir noriu atkurti bendravimą.
-Patrikai, kaip manai, susitaikysiu su draugais?- vėl priglundu prie jo. Nesu jam sakiusi, kad ilginuosi jų ar bijau galutinai suprasti juos praradusi.
-Kodėl turėtum nesusitaikyti? Dabar turi atsakymus ir paaiškinimus. Jei esi jiems bent perpus svarbi kaip man jie atleis.- raminantys Patriko žodžiai ir švelnus pirštai sukantis ratus ant mano peties suteikia vilties.
Labai tikiuosi, kad Patrikas teisus ir kai viska paaiškinsiu draugams susitaikysim. Noriu jog jie dalyvautu mano gyvenime. Stovėtu šalia kai prieš dievą prisieksiu Patrikui amžina meile. Noriu, kad jie butu mano laimės dalimi. Atsisakyti nepasitikėjimo ir abejonių žmonėmis kuriuos branginu. Jie taip pat mano šeima, nors nesieja joks kraujo ryšys. Svarbiausia jie mano kelio dalis. Nors ir trumpa stotelė, bet branginama ir vertinama. Tik jų dėka išmokau kažką įsileisti į savo gyvenimą. Jie pataisė sulamdytus mano kraštelius kai pasimečiau. Priėmė ir saugojo kol radau savo adresatą.
Nusišypsau apimta malonių minčių ir prisiminimų. Nepaisant to kas vyksta už durų. Nepaisant bėdų ir rūpesčių su kuriais mūsų laukia dar didelė kova. Dabar čia mylimo vyro glėbyje jaučiuosi saugi ir laiminga. Užsimerkiu. Pagaliau atsiduodu snauduliui.
Sėdžiu tėčio teisinės firmos pasitarimu salėje. Stebeiliju i tamsiai lakuota riešutmedžio stalą ir nerimauju. Tėtis sėdi gale stalo. Aš, Patrikas ir Kristoferis jam iš dešinės, o priešais mus du agentai. Agentai Prestonas Džonsas ir Luisas Deksas kėlė baimę. Abu stambus ir pasitempia. Džonsas plikai skusta galva juodu kostiumu atrodė vien išvaizda sugebantis sudoroti
nusikaltėlius. Deksas kiek švelnesnių bruožu, žilti pradėjęs vyriškis savo stotu neatsiliekantis nuo partnerio. Juos pamačiusi ir išgirdusi jog dirba būtent prie šio nacionalinio narkotikų ir prekybos žmonėmis tinklo nusikaltimu išsigandau. Nors atsikėliau ir čia atvažiavau kupina ryžto, šie vyrai mane įbaugino. Ėmiau bijoti mus patekus i didele bėda.
-Ponia Luis. Kiek žinome jus atskleidėte šia afera i kuria yra įveltas jūsų vyras,- sodrus agento Prestono balsas privertė mane jaustis lyk tardoma. Pažvelgiau i vyrą juodu kostiumu ir linktelėjau.- Pagirtinas darbas. Gaila kad viskas paaiškėjo po sutarties pasirašymo.
-Ar mums gresia kokie teisiniai nemalonumai?- ramiu dalykišku veidu paklausė Patrikas. Nuo pat tos akimirkos kai įžengėme i šia patalpa jis pasislėpė už šaltos įtakingo verslininko kaukės
-Jei sutiksite bendradarbiauti su agentais, busite saugus,- prabilo tėtis. Jis jau mus įspėjo daugiau leisti kalbėti jam.
-Ponas Skotas teisus.
-Jus juos sulaikysit? Kokio bendradarbiavimo norite?- paklausiau stengdama laikytis kuo tvirčiau ir ryžtingiau.
-Kolkas neturime reikiamu įrodymų, kad juos sulaikytume. Dokumentai ir tai ką papasakojo ponas Skotas tėra prielaidos, nors kelias atitinka musu stebima. Iki šiol Hausfarmacij nekėlė įtarimų. Jie gana švariai viska vykdo čia valstijose. Neturime įrodymų. Kad jie vieni iš organizatorių. Prieš pusantrų metu jau sugavome kaip manėme pagrindine grandį dėję klydome.
-Taigi koks planas?- akivaizdu tėtis neketina gaišti laiko kalboms.
-Mes norime, kad išsiustumėte pirma humanitarine pagalba. Mes ir mūsų partnerei ja stebės visuose taškuose. Jei rasime įkalčius veiksime.
-Koks mūsų vaidmuo tame? Kaip busim apsaugoti?- puikiai supratau ko jie prašo.
-Jus elgsitės kaip ir reikia tokiu atveju jei nebūtų įtarimų. Tai paprasta. Surašysime jūsų parodymus, pasirašysite, kad bendradarbiaujate ir liudysite prieš kaltinamuosius teismo atveju,- greitakalbe išbėrė Luisas Deksas.- Ponia manau esate pakankamai sumani tai surasti.
-Taip pareigūne, bet visada geriau pasitikslinti.
-Na tuomet manau viskas jau aišku,- agentai atsistoja.- Ponui Skotui pateiksime visus popierius ir informuosime apie jums reikalinga informacija.
