KURJERĖ. Erotika ,samokslai ir kova su savimi. Tavo raganaitė serija.

28. Nekenčiu

Kūnas sunkus ir aptirpęs. Juslės atbukusios. Akys apsiniaukusios ir nesugeba matyti vaizdo priešais. Žinau esanti studijoje. Atėjau čia išgėrusi kelis stikliukus tekilos. Aitrus deginantis gėrimas išgriaužė gomurį, apsvaigino mintis. Nesilioviau jos gerti kol butelis ištuštėjo. Tada pasiėmiau kita gėralą. Tirštas kreminis skystis visiškai užliejo pasauli. Per bundančia sąmone prasiskverbia balsas:

-Mažyte,- švelnus ir tylus kaip lengvas rūkas auštant balsas nuskamba ausyse.- Krisai, padėk.

Pajuntu kažką suimant mano nutirpusia ranka. Nejaučiu pirštu, nesuvokiu kas vyksta. Kūnas pakyla. Kažkas kvėpuoja man i plaukus. Neramus tuksėjimas migdo. Sąmonė vėl paskęsta tamsoje nusinešdama ir mane.

Man karšta. Troškina. Burnoje pradvisę ir tas skonis supykina mane. Nesulaikau kylančios bangos, springdama ir kosėdama ja paleidžiu vos spėjusi persisverti per lovos kraštą. Tampantis konvulsiški spazmai begalo skaudūs. Dar kuri laika kosėdama pakabu persisvėrus per kraštą ir vėl krentu i patalus. Lova? Kada aš atsiguliau i lovą? Pamenu kaip įsiutusi maukiau iš butelio kakliuko ir teptuku raižiau drobe. Įkvepiu giliau ir nosį pakutena skrandžio turinio smarvė. Mane vėl ima tąsyti. Šįkart spėju pasiekti klozetą. Kodėl po malonaus mintis atimančio svaigulio būna taip skausmingai bloga. Gerkle degina skrandžio sultis, o gal tulžis. Nežinau ir man nerupi. Noriu, kad tai baigtųsi. Apčiuopomis tamsoje surandu mygtuką ir paleidžiu viska kas buvo likę skrandyje i kanalizacija. Galva plyšta. Kaire ranka užsidengiu akis.

-Kas per,- subaubiu prikimusiu balsu ir pažvelgiu i ranka.

Ji visa aprišta, nemaloniai duria. Bandau sulenkti pirštus bet vos pajudinus nusirita siaubingas skausmas. Delne ima ryškėti kraujo dėmė. Kas man nutiko? Patogiau atsisėdu ant šaltu plytelių ir bandau prisiminti.

Baigusi kalbėtis su mama kuri laika verkiau. Keikiau save ir siutau ant visko. Įpykusi nušlaviau viska nuo rašomojo stalo, i siena ištėškiau kompiuterio monitorių ir klaviatūrą. Mėgavausi stebėdama kaip viskas šipuliais pasklinda ant grindų. Tas vaizdas buvo begalo žavingas. Tada nuėjusi i virtuve pasiėmiau tekilos buteli ir su kiekvienu keliamu stikliuku iškeikiau visus. Butelio būta nepilno tad ji ištuštinusi čiupau bananu likeri ir nupėdinau i studija. Gerdama ir visus keikdama ėmiau negailestingai brėžti drobėje skausmingus vaizdiniu. Nepamenu kas ten buvo, tikriausiai nieko konkretaus. Apsvaigusios smegenys vargei galėjo ką nors sukurti. Bet kas mano

rankai? Negaliu atsiminti kaip ja susižalojau. Ir kaip po galais atsidūriau miegamajame. Nejau pati atsiguliau ir susitvarsčiau delną?

Vėl įsižiūriu i tvarsčius. Kruopščiai nuvalytas riešas, o gal jis net nebuvo išteptas. Tvarstis tvarkingai ir taisyklingai užsuktas. Tikrai pati to nepadariau. Kažkas mane sutvarstė ir paguldė. Dešinai ranka įsiremiu i siena ir sunkiai pakylu. Ak mano galva rodos plėšoma i mažus skutelius. Sunkiai pasiramstydama prieinu kriaukle ir spintelėje sugraibau buteliuką vaistu. Kiek tablečių reiktu, kad išnyktu skausmas? Atsuku buteliuką ir užsiverčiu visa.

-Ką darai!- klaikus riksmas ir smūgis per ranka išmuša buteliuką. Jis dusliai tringteli i plyteles. Kelios tabletės įstringa gerklėje. Išgąstis jas ten užspaudžia. Imu springti.

Stiprios rankos apglebę šonkaulius ir prispaudžia mano nugara prie karštos krūtinės. Skaudžiai spusteli ir iš gerklės išsprūsta užstrigę vaistai. Užsikosau vis stengdamasi įkvėpti oro.

-Dieve, mažute, kaip tu? Ar visai proto netekai?- patriko balsas išsigandęs ir persmelktas kažko skausmingo. O gal tai tik mano pasąmonė žaidžia su manimi.

Atsigręžiu norėdama įsitikinti ar tai tik mano vis dar apgirtusiu minčių miražas. Patrikas stovi vis dar apglėbęs mane. Balti marškiniai prasegti ir suglamžyti, ištrūkę iš juodu kostiumėliu kelnių. Įremiu delną jam i krutinę ir atstumiu. Iš kambario besiskverbianti šviesa ji apšviečia. Veidas iškreiptas skausmingos ir išsigandusios minos. Balšvose akyse žiba ašarų tvenkinukai rodos tuoj išsiverš. Sumautas apsimetėlis.

-Neliesk manęs,- sušnypščiu pro sukastus dantis. Bijau jei labiau parsižiosiu vėl apsivemsiu. Patrikas sutrikęs nuleidžia ranka sau prie šono. Ežerai pratrūksta.

-Ele, mažyte,- jis vos prataria drebančiu balsu.- Nesielk šitaip,- jis vėl bando siekti manęs, bet išsisuku ir įlekiu i kambarį.

Sustingstu prie lovos pamačiusi kruvina savo chalatą ir netoli nuo jo bala. Reikia viska sutvarkyti. Negaliu apkrauti Helenos tokiu žeminančiu darbu. Sekanti mintis nusirita kūnu kaip skausmingas smūgis. Chalatą vilkėjau ant nuogo kūno. Pažvelgiu i save ir tekina įpuolu i drabužinę. Koks dabar paros metas? Mano dienos, turiu susitvarkyti? Pažvelgiu i veidrodi pakabinta ant drabužinės durų. Aš su kitais apatiniais. Žvelgiu i save bandydama susivokti. Durys prasiveria ir i patalpa nedrąsiai įžengia Patrikas.

-Kas nutiko?- parodau i save.

-Vakare su Krisu grįžau iš ofiso. Tave radau studijoje be sąmonės, kruvina. Nežinau tyčia ar ne susipjaustei ranka i stiklus, bet drobė ir tavo chalatas buvo aplieti krauju. Nuprausiau ir perrengiau tave, sutvarsčiau ranka,- jo skruostais vis labiau ritasi ašaros, balsas dreba. skauda net žiūrėti i apsiblaususias ledines akis be jokios gyvybės.- Be proto išsigandau, mažyte. Krisas tikino, kad bus viskas gerai, bet bijojau blogiausio. Neišgyvenčiau jei būtum neatsigavusi.

-Tu tyčiojiesi iš manęs?- pasipiktinu absurdu kurį jis šneka. Čiumpu sportines kelnes nuo lentynos ir bliuzoną. Paskubomis apsirengiu ir skubu i vonią.

-Ele mažyte,- atsiveja mane ir suima mano riešą. Nusikratau jo ir iš įsiūčio sukelto staigaus šilumos pliūpsnio jo odai prigludus prie manosios šeriu antausi. Šis toks stiprus jog vos pati išsilaikau ant kojų.

-Neliesk daugiau manęs ir nevadink taip! Tu šlykštus veidmainis, melagis. Kokia kvaile mane laikai?- rėkiu jam lėtai trinantis sumušta vieta.- Žinoma lengva mulkinti ta kuri neklausinėja ir nereikalauja. Kiek? Patrikai, kiek kekšiu be manęs dar voliojasi tavo lovoje? Kiek yra tokiu kurioms suoki apie meile? Dieve tikiuosi bent nenešioji kokiu pasileidėliu ligų?- imu rėkti nesavu balsu. Galva svaigsta, akyse ima drumstis vaizdas ir susvirduliuoju. Patrikas greitai mane sugauna.

-Tau reikia prigulti,- griežčiau pasako jis.

-Paleisk mane ir nenurodinėk ką turiu daryti. Kuo tu save laikai po galais!- įsitvėrusi durų atsitraukiu nuo jo.

-Aš tavo vyras po galais. Nustok rėkauti prigulk ir leisk tau viska papasakoti,- jaučiu jo balse tramdoma pikti. Nežinau kas mane priverčia, bet paklustu ir jo padedama atsigulu i lova. Kambarys dvokia ir mane vėl pradeda pykinti. Antklode užsiimu nosį ir užsimerkusi imu giliai kvėpuoti.