Wrong User

12: Angry Chen

Ilgai negalvojusi nusprendžiau paklusti vaikino paliepimui. Jau geriau važiuosiu su juo nei lauksiu autobuso šiame šaltyje su tais paaugliais. Atsisėdau į keleivio vietą , pasidėjau kuprinę ant keliu ir bandžiau sugaudyti saugos diržą savo sušalusiais pirštais. Kai galiausiai pavyko jį užsegti Jongdae įsėdo į vairuotojo vietą. Vaikinas net nežvilgtelėjas užsisėgė diržą.

Rudaplaukis viršydamas greiti važiavo man nežinoma kryptimi. Tai tikrai nebuvo mano namų kryptis. Stebėjau jį laukdama kol tas nevaržomas pyktis dings nuo jo veido ir galėsiu jo paklausti kur jis mano važiuojąs. Kai galiausiai Chen teikėsi prilėtinti atsidusau. Nenorėjau žinoti kodėl jis pasirodė stotelėj ir netryškau noru sėdėti su piktu juo vienoj mašinoj. Man to pakako visą dieną. Atrodo vaikinas tik kai miega atrodo , kai kačiukas , o atsikėlęs virsta demonu.

-Pone Kim.... Ku..r jū..s va..žiuojate?

Giliai įkvėpiau ir užmerkiau akis. mintyse prasiveržė neapsakoma lavina keiksmažodžiu. Nuostabu. Vėl pradėjau mikčioti. Ar išauš diena , kai galėsiu prie jo kalbėti nebijodama ir neapsigėdindama savęs.

-Namo,-pareiškė jis.

-Bet.. mano na..mai ne...toje pu...ssėje.

Atrodo Jongdae nebuvo toks kantrus , kaip atrodė. Vaikinas staigiu posukiu nuvažiavo į nuošalų keliuką šalia judrios gatvės. Sustabdęs mašiną jis kelias akimirkas žvelgė pro priekinį langą tada atsisuko į mane. Mėnulio šviesoje , kuri krito pro priekinį langą , galėjau matyti jo veidą. Akys nebedegė pykčiu nors visas kūnas rodė , jog jis yra piktas... Susiraukiau negalėdama patikėti tuo ką matau jo rudose akyse. Juose degė smalsumas ir švelnumas , nors ant vairo suspausta ranka ir smarkei sukasti danktys rodė , jog jis yra piktas.

Ahh Kim Jongdae , kad tik tu žinotum , kaip man jau atsibodo , tai jog tu esi neperprantas ir tai jog tu verti mane bijoti tavęs.

-Panele Wook kodėl jūs mikčiojate?

Sumirksėjau nuo netikėto jo klausimo. Kodėl aš mikčioju? Tikriausiai dėl to nes jis mane gazdiną ir dėl to kad visą dieną neskaitant to momento , kai jis miegojo , jis varstė mane piktais žvilgsniais nors aš jam nieko nepadariau , tikriausiai dėl to aš ir mikčioju. Normali mergina jau būtų jį pastačiusi į vietą , bet aš esu per didelė bailė... Net nesukebu paprieštarauti šiam angelui nukritusiam iš padebesių ir tapusiam gražiu velniu. Sumirksėjusi kelis kartus pradėjau tampyti megstuko rankovę bijodama kalbėti žiūrėdama vaikinui į akis.

-Aš vi..sad mik..ččioju , kai jau...čiuosi nes...auge ar ne..pato...ggei.

-Jūs jaučiates nesaugei su manimi panele Wook?

Jai balsai galėtu skleisti šaltį ,tai nuo Jongdae balso tono jau būčiau pavirtusi į ledą. Dar smarkiau timtelėjau megstuko rankovę bandydama nusiraminti ir nebemikčioti.

-Jūs m..an tr...en..kėte ir į..žeidi..nėjo...te.

-Jai jus pabūčiuočiau panele Wook ar tada jaustumėtes geriau?

Ranka drąskanti rankovę sustingo. Akys akimirksniu išsiplėtusios pažvelgė į vaikiną sėdinti šalia manęs. Jis vis dar žvelgė į mane bejausmiu veidu dabar tas jausmas atsipindėjo ir jo akyse. Atrodė , jog jam visas šitas dalykas buvo lyg žaidimas. Tikriausiai jai atsakyčiau teigemai jis tik vėl pasišaipytu iš manęs , kaip visad daro. Ką aš jam tokio padariau jog jis elgiasi su manimi , taip lyg būčiau jo priešė. Kelis kart giliai įkvėpusi priverčiau savo širdį grįšti į normalų plakimo ritmą.

-Ned..rįskite liest..i manęs po..ne Kim.

-Ir kas man uždraus? Jai nepastebėjote mes esame toli nuo žmonių panele Wook ir čia niekas jūsų neišgelbės nors jai ir būtumėm prie žmonių vis tiek jūsų niekas negelbėtu , nes pabaisos niekam nerūpi.

Baimė iš lėto pradėjo lipti koju pirštais ir traukė aukštyn. Nurijau besikaupiančias seiles burnoje. Nežinojau ko tikėtis iš šio vaikino. Negalėjau garantuoti , kad jis manęs nenuskriaustu vis dėl to jis man trenkė nors tik per ranką , bet jis mane ir įžeidinėjo , o tai darė sąmoningai. Žvelgiau į vaikiną ramiu žvilgsniu. Žinojau , kad dabar turėčiau bijoti , bet to nejutau tikriausiai dėl to , nes nemaniau , kad jis drįstu man kažką padaryti. Vis dėl to lėtai įkišau ranką į šoninę kuprinės pusę kurioje saugiai gulėjo ašariniu dujų balionėlis.

-Taigi WOOK , kaip manai ar galėtumėm tr...

-Jongdae ką tu bandai apgauti? Tu nesi toks. Tu nenuskriaustum merginos.

Kad ištarčiau tuos žodžius nemikčiodama... Man prireikė begalo daug nervų ir jėgu. Stebėjau , kaip apsiniaukė vaikino akys. Tikriausiai nereikėjo kalbėti su juo , kaip su draugu. Įsikandau į vidinę žando pusę stengdamasi neparodyti , jog baimė jau prie pat manęs. Jutau , kaip virpėjo rankos jai dar ilgiau teks būti šioje įtampoje nenustepsiu jai apalpsiu iš baimės.

Viena vaikino ranka pakilo , sulaikiau kvėpavimą nežinodama ko tikėtis. Bet jis tik persibraukė per savo rudus spindinčius plaukus. Jo akys klastingai nužvelgė mane norėdamos paskleisti baime po visą mano kūną. Na ji jau ir taip buvo pasklidusi , tad Chen nereikėjo net stengtis to padaryti.

-Tai sakai aš nesu toks Nari,-kimei paklausė vaikinas vėl ištardamas mano vardą.

-Neman...au kkad nussskriaussstumėt mane ponne Kim.

-Išsigandai taip? Vėl grįžai prie „pone Kim". Tu turėtum manęs bijoti Wook , turėtum bėkti nuo manęs kiek galėdama toliau. Supratai?!

Šoktelėjau savo vietoje , kai vaikinas suriko. Viena iš jo rankų nusileido ant mano sėdynės atlošo. Išsigandusiom akim žvelgiau į vaikiną. Nebuvo prasmės slėpti savo baimę , nemanau , kad būčiau ją nuslėpusi ypatingai , kai jis pradėjo rėkti. Jo akys žvelgė į mane ir nors jo balso tonas buvo šaltas , jo akys žvelgė į mane su susirūpinimu. Tai vertė pasimesti. Norėjau nebijoti , nes kaip sakoma akys yra sielos veidrodis , bet jis šaukė , o tai vertė ištrinti betkokia informacija iš galvos. Kai ant manęs šaukdavo , tai versdavo prisiminti tėvą kuris visad šaukdavo ir visad mušdavo mano mamą. Tikriausiai dėl to niekad nešaukdavau ant žmonių , tai tik versdavo juos jaustis blogai.

-Kkkodėl?,-sumikčiojau.

Vaikinas žvelgė į mane savo dideliom rudom akim. Vieną akimirką mačiau jose pasimetimą lyg jis būtų nesitikėjęs , jog kažko jo paklausiu. Bet tai tebuvo viena trumpa akimirką po kurios vėl grįžo jo šaltos akys. Ranka kuri buvo ant mano sėdynės atlošo susispaudė į kumštį , bet po akimirkos atsileido. Rudaplaukis padėjo abi rankos šalia savęs , bet nei akimirkos nenuleido akių nuo manęs. Net nežiūrėdama į jį galėjau justi jo piktą žvilgsnį įsmeigta į mane. Ir ką aš tau tokio padariau Jongdae , jog tu manęs taip nemėgsti. Su kitais žmonėmis jis elgėsi mandagei ir draugiškai , bet manęs atrodo jis nuoširdžiai nemėgo. Norėjau žinoti kodėl , norėjau to kaip nieko kito ir nežinojau kodėl.

-Kas kodėl? ! ! !,-suriko vaikinas.

Vaikinas suriko pakeldamas mane iš mano minčių. Dar kart šoktelėjusi užsigavau šoną su saugos diržu. Smarkei įsikandau į lūpą , kad nesurikčiau iš skausmo. Jutau , kaip metalo skonis pasklido po visus burnos jutiklius. Jau norėjau pakelti ranką , kad nuvalyti kraują nuo lūpos , kai pajutau ant jos kitus šiltus pirštus. Jam net nespėjus prisiliesti prie vietos kurioje įsikandau atšokau atgal , taip susitrenkdama galvą į stiklą ir dar labiau sudirgindama sumušimus. Išsiplėtusiom akim žiūrėjau į vaikiną kuris atrodo tvardėsi dar kart neištiesęs rankos ir nepalietęs manęs.

-Manai tu man rūpi pabaisą?!

Dar kart riktelėjo Jongdae. Vel krūptelėjusi užmerkiau akis. manau jis pradeda pastebėti , jog kas kart jam surėkus aš išsigąstu ir tai jam teikia džiaugsmo nebūtų jis sumautas šiknius. Suėmusi save į rankas nusprendžiau prisiversti paklausti jo vieno klausimo kuris mane domino. Turėjau tai padaryti iki kol nepradėjau kalenti dantimis iš baimės.

-Kodėl tu šauki ant manęs? Kodėl tu manęs taip nemėgsti?,-tylus mano kalusimas nuskambėjo mašinoje.