Wrong User

31:"Nuo dabar aš ginu Nari Wook"

Prabudau nuo žadintuvo skambesio kuris vis ragino keltis. Pramerkusi sulipuses akis atsisėdau lovoje. Telefonas gulintis ant naktinio stalelio nenustojo skambėjęs ir dirginęs ausų bugnelius. Pasitrynusi akis delnais galiausiai nutildžiau erzinantį garsą. Be jokių didelių pastangų išlipau iš lovos. Nupėdinusi į vonia nusiploviau veidą ir atlikau visus gamtinius reikalus. Įsikandusi į dangtų šepetuką patraukiau spintos link. Praeidama pro stalą užsidėjau akinius , nesinorėjo susitrenkti jokios kūno dalies iš pat ankstaus ryto.

Iš spintos ištraukiau paprastus mėlynus džinsus ir juodą megstuką. Apsirengusi iš kart apsiaviau juodus ilgus batus kurie buvo virš keliu. Išsitiesusi grįžau į vonia išsiskalauti burnos. Plaukus surišusi į laisvą kasą pagriebiau kuprinę kurioje jau buvo sudėtos šiandien reikalingos priemones. Dvejodama pažvelgiau į telefoną kuris gulėjo šalia lovos. Prikandusi lupą paėmiau jį. Išjungusi garsą įsidėjau į galinę džinsų kišenę. Pasitaisiusi akinius palikau kambarį su paklota lovą ir užrakintom durim.

Žengiau universiteto kolidoriais link man reikemos auditorijos. Jutau į mane šsmeigtus studentu žvilgsniu , bet jau buvau prie to pratusi. Bet vienas dalykas man atrodė keistas – niekas netarė nei žodelio man einant pro šalį. Visi pokalbiai nutildavo vos tik priartėdavau , tai buvo keista. Papurčiusi galvą įėjau į dėstytojo Kim Minseok auditorija. Jau ruošiausi sėstis į savo vietą , kai ausis pasiekė žodžiai.

-Panele Wook ar galėtumėte prieiti.

Pakėliau akis į dėstytoja kuris sėdėjo prie savo stalo ir buvo įsmeiges akis į mane. Linktelėjusi palikau daiktus prie savo vietos. Priėjusi prie vieno iš gražiausiu vyrų žemėje tyliai atsidusau ir nusiteikiau pokalbiui.

-Labas rytas,-sumurmėjau.

-Labas rytas Nari. Kaip šiandien jautiesi?,-ramei paklausė jis.

-Gerai. Ar kažkas nutiko dėstytojau Kim?

-Kodėl vakar nepasirodei labdaros renginyje? Esu tikras , kad atsiunčiau suknelę Jongdae vardu ir tikrai prisimenu , jog jis tave kvietė į jį.

Vaikinas žvelgė į mane susiraukusiais antakiais laukdamas atsakymo. Tai Jongdae buvo priverstas mane pakviesti ir ta suknelė iš ties buvo ne nuo jo. Kvailai šyptelėjau pati sau. Negaliu patikėti , jog maniau kad tas vaikinas iš ties galėtu būti įsižiūrėjas į mane. Vis dar šypsodamasi pakėliau akis į vaikina prieš mane.

-Dėkui , kad pasirūpinot mano apranga. Nedalyvavau , nes ponas Jongdae taip ir neatvažiavo manęs pasiimti.

-Tas niekšas taip ir maniau , jog tai ką jis pasakė buvo melas.

-Ar galiu grįžti į savo vietą?,-tyliai paklausiau.

-Žinoma. Eik į savo vietą aš pasirūpinsiu Jongdae.

-Neverskite jo bendrauti su manimi jai jis nenori. Nenoriu kad jis turėtu dar daugiau priežasčiu manęs nemėgti.

Linktėlėjusi Minseok patraukiau atgal į savo vietą. Nenustebau radusi lapelių krūva besimetančia aplink mano suolą. Kaip visad nekreipdama į tai dėmesio atsidariau kompiuterį ir pasijungiau jį. Kol jis krovėsi išsitraukiau kitus užrašus iš kuprinės ir pradėjau juos vartyti nežinau kelintą kartą. Lapai kurie vos laikėsi tvirtino , jog šis sąsiuvinys buvo vartytas pernelyg dauk kartų.

Viesiems susirinkus į auditoriją Minseok kaip visad pradėjo paskaitą paragindamas visus patylėti , nes auditorijoje gali būti pagiringu žmonių kuriems skauda galvą ir jis turėjo galvoje save. Taip mūsų gražusis dėstytojas neslepia kada jam pagirios , kaip jis pats sake jis tik žmogus.