Wrong User

7 :Viskas vyksta dėl priežasties

Patarimas - patarčiau labiau atkreipti dėmesį į dalies pavadinimą.

*

Chennie: Junmyeon aš ne nuotaikoj. Neturiu nuotaikos kalbėti apie tą merginą tiesiog pasirūpink , kad ji daugiau nesirodytu mano akyse.

K.J: Tai pasiimkite savo vaikiną juodu kostiumu.

Chennie: Jai jį pasiimsiu ta mergina bus lavonas. Aš ją radau leisgyve ant stogo nemanau , kad tą benamę kažkas nori nužudyti. Nebijai , kad tos pabaisos mirtis guls ant tavo sąžinės.

K.J: Aš sugebu pati apsiginti...

Chennie: Taip Suho tu sugebi pats apsiginti , bet ta mergina nesugeba , tad Gean ją sekios iki kol aš būsiu tikras , kad jos lavono nerasiu kur nors netoli savo pastato. Pokalbis baiktas.

Iš pykčio spyriau į stalą ir akimirksnius pasigailėjau. Jam tikrai reikėtu prasibusti ir apsispręsti ko jis nori. Tai jam nepatinka , kad aš pasirodžiau ant jo pastato stogo , bet vis tiek siunčia kažką mane saugoti. Sudejavau iš nepasitenkinimo. Ilgomis megstuko rankovėmis užsidengiau veidą norėdama pasislėpti nuo visko. Aš jį nudėsiu. Taip aš tikrai nudėsiu tą vaikiną jai jis dar kart pasirodys mano akyse. Jau geriau sėdėsiu už žmogžudyste , nei leisiu jam daryti tokias nesąmones ir erzinti mane.

-Kaži ar ilgam sodina už nužudymą?,-sumurmėjau sau po nosimi.

-Ką ruošietes nužudyti panele Wook?

Šoktelėjau savo vietoje išgirdusi sodrų vyrišką balsą. Cyptelėjau užgavusi šoną ir susiriečiau iš skausmo. Atrėmiau galvą į stalą stengdamasi pasislėpti nuo gėdos ir skausmo. Žinoma man tikrai reikėjo paklausti tokio klausimo , kai netoli manęs yra žmonių kurie mane pažystą. Dar kart sudejavusi iš nusivylimo giliai įkvėpiau ir atsitiesiau.

Prieš mane prie stalelio stovėjo dėstytojas Kim Minseok. Vaikinas , kaip visad atrodė tobulai. Jo akys smalsei žvelgė į mane. Rankose jis laikė maišelį su pirkiniais iš parduotuvės prie kurios sėdėjau. Kaip man jam pasakyti , kad noriu nudėti jo draugą. Tikriausiai jis mane palaikytu beprote. Bet... Bet jai parodyčiau žinutes jis turėtu manimi patikėti ir man padėti. Gal jis pasikalbėtu su savo draugu ir paprašytu jo , kad jis atstotu nuo manęs.

-Dėstytojau malonu jus sutikti ir jūs pačiu laiku. Aš noriu kai ką jums parodyti.

-Man? Ką?

Sutriko vaikinas. Nusišypsojusi vilties kupina šypseną atrakinau telefoną. Pajungusi Line programėlę įjungiau Chennie ir savo susirašinėjimą. Nuėjusi į pačią pradžią ištiesiau telefoną dėstytojuj kuris vis dar stovėjo. Vaikinas nedrąsiai paėmė mano telefoną. Pradėjęs skaityti jis akimirką sustojo pažvelgė į mane tada prisėdo ir toliau skaitė.

Laukiau kol dėstytojas baigs skaityti. Tai truko apie dešimt minučių. Norėjau pažiūrėti į laikrodį ant savo riešo , bet tada atsiminiau , kad jo neužsidėjau išeidama iš kambario. Atsigėriau sulčiu laukdama kol vaikinas galiausiai nustos stebeilyjęs į telefoną. Man padėjus buteliuką jo veidą papuošė šypseną. Dėstytojas buvo išsišiepės nuo ausies iki ausies.

-Jūs žinote kas šis vartotojas tiesa?,-paklausiau.

-Chen.

-Chen?,-sutrikau.

Nejau aš susimaišiau ir tai nėra dėstytojo draugas , bet tos žinutės ir nuotrauka...

-Tarp draugų mes jį vadinam Chen , o ne Kim Jongdae.

Linktelėjau.

-Dėstytojau aš norėjau...

-Paprašyti , kad pasikalbėčiau su juo? Atsiprašau , bet aš to padaryti negaliu.