Wrong User

28:Kiss Time.

Žvelgiau į ji sutrikusiom akim negalėdama suprasti ką jis nori man pasakyti. Lėtai papurčiau galvą ir dar labiau prisiglaudžiau prie lifto sienos. Per ploną švarkelį jutau , kaip šaltas metalas lietėsi prie nugaros. Giliai įkvėpusi bandžiau kažką pasakyti , bet nei vienas žodis nepaliko mano lūpų. Rudaplaukis prieštaringai papurtė galvą ir atsirėmę į gretimą sieną. Jo akys žvelgė tiesiai.

-Aš niekad tau nesakiau Nari , jog tavęs nekenčiu , tad neįsivaizduoju iš kur tu tai ištraukei. Viska ką dariau , tai dariau tik dėl to , nes norėjau tave apginti nuo visų ir nuo pačio savęs... Tada kai radau tave sumušta ant stogo... Ahh aš nesugebu kalbėti tok...

-Ką jūs norite pasakyti pone Kim?,-sumurmėjau sutrikusi.

-Noriu pasakyti , kad gali į mane kreiptis Chen arba Jongdae , kaip tau patogiau. Noriu pasakyti , jog tu man patinki Nari ir visą laiką bandžiau kovoti su ta trauka.

-Po...

-Chen. Draugai mane vadina Chen vadink ir tu.

-Chen,-kiek uždelsiau,-Ką jūs norite visu tuo pasakyti? Aš nelabai suprantu.

-Aš tau siūlau pamėginti būti mano mergina štai ką tau siūlau.

Ramei tarė vaikinas atsitraukdamas nuo sienos ir vėl atsistodamas prieš mane. Dabar mačiau jo švelniai rudas akis. jo veidas buvo apšviestas blankios lifto šviesos. Chen atrodė toks ramus nors katik man pasakė , jog aš jam patinku. Nežinojau ar galiu tikėti jo žodžiais taip pat nežinojau ar noriu jais tikėti. Vaikinas ištiese savo ranką norėdamas mane paliesti , bet tuo pačiu metu lifte įsižiebė ryški šviesa ir jis vėl pradėjo judėti. Šoktelėjusi nuo netikėtų garsų prisiglaudžiau tvirčiau prie sienos , bet po akimirkos atsipalaidavau supratusi , jog pagaliau būsim išlaisvinti iš šio metalinio kaleimo.

Rudaplaukis nusisuko nuo manęs vėl leisdamas man žvelgti į jo nugarą. Giliai kvėpuodama pasitvarkiau kuprinės petnešėles. Pasitaisiusi krentančius akinius virpančiom kojom žengiau lifto durų link. Atsistojau per žingsnį nuo vaikino. Nedrįsau pakelti akių galvoje vis dar sukosi mintys apie jo pasakytus žodžius. Bandžiau sugalvoti ką jam atsakyti , bet joke protinga mintis nešovė galvon. Nebeiškentusi atsidusau iš palengvėjimo , kai duris prieš mus atsivėrė.

-Parvešiu tave į bendrabūtį,-mestelėjo vaikinas.

-Jūs vakar pasirodėte girtas abejoju , kad jūsų automobilis bus čia.

-Mes vakar grįžome su mano automobiliu,-lyg niekur neiko kalbėjo rudaplaukis eidamas link stovėjimo aikštelės.

-Jūs vairavote girtas?!!!

Sustojau vietoje treptelėdama koja. Jau po akimirkos to pasigailėjau. Visad taip darydavau , kai supykdavau ar kai ruošdavausi bartis. Kaip mažas vaikas treptelėdavau koja , taip išreikšdama savo pykti. Vaikinas sustojo tapačia akimirką , kai išgirdo mano treptelėjima. Jis lėtai atsisuko į mane. Suraukusi antakius žvelgiau į jį. Rudaplaukis sukryžiavo rankas ir klausemai pakėlė antakį laukdamas kol ką nors pasakysiu.

-Kaip jūs drįsote vairuoti automobilį girtas juk galėjote sužeisti ką nors. Galėjote patekti į avariją , nejau jums nesvarbus jūsų ir aplinkinių saugumas???????,-susiraukusi kalbėjau jutau , kaip balsas truputi virptelėjo iš baimės , bet stengiausi nekreipti į tai dėmesio.

-Panele Wook ne aš parvairavau mašiną , o pasamdytas žmogus. Nejau nežinote , jog šiais laikais galima pasisamdyti žmogų , jog šis parvairuotų automobilį? Ir ar jūs jaudinatės dėl manęs?,-keistu tonu kalbėjo Chen.

-Ne.

Ramei atsakiusi patraukiau stovėjimo aikštelės link stengdamasi nekreipti dėmesio į vaikino tylų kikenimą. Jutau , kaip skruostais nubėgo raudonis kas man pasidarė. Aš nesijaudinau dėl šito šmikio jai jis mirtu tikriausiai net nepasigesčiau jo , tad kodėl dabar pykau... ne aš jaudinausi dėl pėsčiųjų ir kitų esančiu kelyje saugumo. Jai šis vaikinas nori mirti , tai tegul miršta vienas kodėl jis turėtu su savimi nusinešti ir nekaltų žmonių gyvybes. Sustojau prie juodo automobilio laukdama kol vaikinas ji atrakins.

-Nari mano mašina čia,-kikendamas tarė Jongdae.

Atsisukau į vaikiną kuris stovėjo prie tamsei mėlynos , sportinio tipo masareti. Tai buvo viena iš brangiausiu šiais metais paskelbtų mašinų. Sumirksėjau kelis kartus tada lėtai tiptopais priartėjau prie vaikino kuris laukė manęs prie keleivio dureliu. Sustojau kelis žingsnius nuo vaikino kuris atrodo net nesiruošė trauktis nuo dureliu. Stipriau sukandau apatinę lūpą. Jutau žalvario skonį burnoje kuris pranešė , jog nebesuskaičiuojama karta persikandau lūpą.

-Nari kelis kartus aš tave bandžiau pabučiuoti?,-lyg niekur nieko paklausė jis.

Raudonis dar labiau nudažė mano skruostus. Šis vaikinas tikrai negalvoja ką kalba. Giliai įkvėpusi paleidua lūpą iš savo skaudžių gniaužtu ir jau ruošiausi atsakyti , bet vaikinas iškėlė ranką neleisdamas man pratarti nei žodžio. Keista nuojauta pradėjo bėgioti per kūną. Visas kūnas pradėjo šaukti , kad kuo greičiau apsisukčiau ir bėgčiau nuo šito vaikino toliau kol jis neištarė daugiau nei žodžio.

-Kiek kartu tu atsakei į mano bučinius?

Žengtelėjau kelis žingsnius atatupsta nuo jo klausimo. Jis tikrai neturi jokiu skrupulų. Šis... šis... šis šmikis. kas taip paprastai kalba apie tokius dalykus. Nejau jis nesupranta , kaip man nejauku kalbėti su juo tokiomis temomis ir apskritai kas jis toks mano esantis , kad gali su manimi taip kalbėti. Giliai įkvėpiau ir vėl ruošiausi prakalbti , bet rudaplaukis turėjo kitų planų jis dar kart pakeldamas ranką uždraudė man prakalbėti.

-Turiu vieną prašymą ar įvykdysi jį?

-Koks tai praašymaas?,-sumikčiojau.

-Pirma pasakyk , kad sutiksi?,-klastingai šypsojosi jis.

-Ne.

-Tai nėra nieko blogo. Nesiruošiu tavęs versti miegoti su manimi ar tekėti už manęs , tad gali būti rami ir sutikti. Tau neskaudės.

-Ašš jummis neeepassitikiu.

-Duodu garbės žodi tavęs nenuskriausiu,-atsiduso jis lyg pasiduodamas.

-Ahh ggerai,-tyliai tariau,-Kokks jūssų prrašyymas?

-Šį kart pabandyk atsakyti.

Vos tik jo žodžiai paliko lūpas buvau atremta į prabangeja masareta , o prieš mane stovėjo rudaplaukis jo veidą puošė ta klastinga šypseną kuri visad atsirasdavo prieš jam pabandant mane pabučiuoti. Viena jo rankų užtvėrė man kelę , o kita pakilo prie kaklo. Širdis kuri atrodo prieš akimirką miegojo dabar bėgo maratonus ir stengėsi būti pirma. Ausyse girdėjau jos plakimą skruostai nuraudo , kaip pakvaišę. Nurijusi seiles pasiruošiau būti dar kart pabučiuota , bet šį kart žinojau , kad tai bus.

Vaikino lūpos švelniai prilietė manąses. Sulaikiau kvapą , kai jis pradėjo jas lėtai judinti leisdamas skruzdelytėm lakstyti per visą mano kūną. Jo ranką kuri laikėsi ant mano sprando švelniai jį spustelėjo primindama , jog prižadėjau jam , jog atsakysiu į jo būčinį. Pradėjau lėtai judinti lūpas sekdama jo pavyzdžiu. Visgi tai buvo pirmas mano bučinys. Rudaplaukis lėtai praskyrė lūpas išleisdamas šiltą orą kuris atsimušes sukėlė dar daugiau nepaaiškinamu jausmų mano kūnę.

Jo ranka švelnei prisitraukė mane arčiau. Nesipriešindama prigludau prie jo tvirtos krūtinės. Vedama nesuprantamu jausmų pakėliau rankas ir apsivijau vaikino kaklą. Pirštu galiukus panardinau į jo minkštus rudus plaukus kas privertė neaiškem garsui palikti mano lūpas. Atrodo , tai privertė Chen pradėti greičiau judinti lūpas.