33: "Do you really don't know him?"

1K 114 13
                                    

Tvirta ranka kuri laikė mane suglebo ir šale koju susmuko pilkų plaukų vaikinas kurį mačiau ne pirmą kartą. Jai gerai pamenu tai buvo Kim Jongin. Stovėjau ištikta šoko ir vis dar bandžiau suprasti kas nutiko , o tuo metu prieš akis mačiau gulinti be sąmonės vaikiną kuris už mane prisiėmė smūgį. Giliai kvėpuodama susmukau ant keliu tiesiau ranką link nejudančio kūno , kai ji buvo nustumta Do. Vaikino akys buvo pilnos išgasčio ir pykčio ir jos buvo skirtos man. Akimirksniu panorau susiriesti kampe ir pasislėpti.

-Matai ką pridirbai Nari. Jai taikei išeisi su manim neskriausim kitų dviejų vaikinų,-tai buvo Sung-Wang balsas.

Žinojau , kad jis sako tiesą. Visa tai buvo mano kaltė jai nebūčiau... ko nebūčiau? Jai nebūčiau išgyvenusi ant stogo viso šito nebūtų. Jai tik nebūčiau susipažinus su šiais vaikinais viskas būtų buve gerai. Drebančiom kojom pakilau nuo grindų. Atsistojus pažvelgiau į Sung ir linktelėjau.

-Šaunuolė. Jau seniai reikėjo sutikti.

Patraukiau durų link net nedvejodama. Nenorėjau daugiau dvejoti jai išeisiu daugiau niekas nenukentės. Juk pats Jongdae sake , jog niekas manęs net nepasigestu jai dingčiau , tad kodėl gi neleidus tam įvykti. Išėjau pro duris lydima pikto Do žvilgsnio jutau jį įsmeigta man į nugarą. Ėjau koridoriumi. Prieš mane ėjo Sung Wang , o už manęs jo vaikinai.

Į lifta įlipau tik aš ir Sung jo pakalikai buvo palikti lipti laiptais. Lifto durims net nespėjus užsidaryti buvau priremta prie sienos ir to galvijo lūpos jau bandė sutraiškyti manąses. Net nesistengiau atsakyti į jo bučinius. Visą laiką kol jo rankos grabaliojo mano drebanti kūną bandžiau suprasti kas vyksta ir nuo kada visuomenė pasidarė toke... toke niekam tikusi , jog universiteto merginą gali laisvai užpulti jos pačios bendrabučio kambaryje. Nuo kada į bendrabuti įleidžia svetimus žmones? Kur dingo mūsų saugumo užtikrinimas. Kodėl niekas tuom nesirūpina?

Lifto durys atsivėrė ir vaikinas akimirksniu atšoko nuo manęs.

-Mums bus linksma,-drėbė jis išsitemdamas mane paskui savę.

Bejausmėm akim žvelgiau priešais save. Lūžusi ranka saugiau glaudėsi prie manęs. Sveikoji buvo suimta už riešo. Ėjau kaip galėjau greičiau , nes nesinorėjo parvirsti. Vos tik pasiekėm stovėjimo aikštelę buvau įstumta į Sung mašiną. Durelėms užsitrenkus užmerkiau akis ir stengiausi save izoliuoti nuo visko. Jai negalvosiu apie tai kas manęs lauke viskas bus gerai. Užmerkiau akis galvoje nebesisuko jokios mintys. Girdėjau , kaip atsidaro vairuotojo dureles ir automobilis užsiveda.

Važiavome pusvalandį visą kelia mašinoje grojo tranki muzika ir skambėjo nešvankūs žodeliai. Sung sugebėjo vairuodamas atsekti mano džinsus ir juos atitraukti. Nesipriešinau. Kam priešintis tam kas vis tiek įvyks. Anksčiau ar vėliau jis mane gaus tai kodėl to nepabaigus dabar. Vis tiek visi mano , kad aš kalė , o jai ne tada aš jiems nereikalinga. Nebeturiu kieno vardą suteršt esu viena.

Bauvau ištraukta iš automobilio. Atmerkiau akis. kaip ir tikėjausi stovėjo prieš Sung Wang atsarginį tėvų namą. Esu apie jį girdėjusi. Visas universitetas žino kas čia vyksta ir dauguma atiduotu savo gyvybęs , kad tik patektu į bent vieną čia vykstantį vakarėlį. Buvau tempema už sveikos rankos namo link kuris atrodė kaip niekad tylus. Už mūsų vilkosi pakalikai kurie sustojo ties durimis.

-Na mažute eime į mano kambarį.

Vien išgirdus tuos žodžius mane supykino. Žvelgiau vien į marmuro grindis kuriomis buvau skubinama eiti. Prieš mus atsivėrė ir užsivėrė durys. Atsidūriau tamsesnėje patalpoje. Nugara akimirksniu pajuto sieną. O ant lūpų vėl atsidūrė vimdančios Sung lūpos. stovO ant lūpų vėl atsidūrė vimdančios Sung lūpos. Stovėjau nejudėdama ir nesiruošiau judėt. Jai jis nori manęs tegul pasiima , bet nesiruošiu pajudinti nei pirštelio , kad jam patiktu tai ką jis daro. Atrodo vaikinas skaitė mano mintis. Jis griebė mano megstuko apačia pakėlęs ją aukščiau sukando ir padarė įplyšimą po kurio sekė dar didesnis įplišimas ir galiausiai iš megstuko liko tik švarkelis. Jo šaltos rankos nusileido ant mano krūtinės. Tą akimirką mano kūnų nubėgo suvokimo šiurpuliukai.

Wrong UserDonde viven las historias. Descúbrelo ahora