Wrong User

21: "You afraid me don't forget that..."

Pirmame aukšte nieko nebuvo tik sandeliukas , virtuvė ir garažas. Užlipusi į antrą aukštą patikrinau Chen. Vaikinas miegojo. Tyliai išėjusi iš kambario patikrinau kitas duris kurios buvo šalia vonios. Tai buvo dar vienas kambarys. Suradusi jungiklį įjungiau šviesą. Akys akimirksniu apsiprato su šviesa. Sumirksėjusi kelis kartus apsižvalgiau. Akys iš kart sustojo ties kuprine ir paltu gulinčiais ant sofos. Priėjusi prie jų lengviau atsidusau , tai buvo mano daiktai. Kiek susiraukiau pajutusi , jog paltas buvo šlapias. Tikriausiai , kai praradau sąmonė pradėjo lyti. Akis patraukė dar vienos durys esančios kambaryje. Priėjusi prie jų atvėriau. Patalpoje automatiškai užsidegė šviesos apšviesdamos didelę drabužių spintą. Priėjusi paėmiau pirmus pasitaikiusius sportinius drabužius ir pižamą. Persirengusi nuėjau pas Jongdae. Bus geriau jai aprenksiu tą vaikiną.

Per naktį pakeičiau penkias maikutes ir priverčiau jį ižgerti kelis puodelius karštos arbatos. 6AM vaikinas atrodė geriau , bet vis dar miegojo giliai kvėpuodamas. Nenorėdama rizikuoti užklojau jį su dviem pledais. Sudrėkinus rankšluostis ir padėjusi jį ant jo kaktos palikau kambarį. Kuo toliau tuo labiau jaučiausi , jog parkrisiu betkuria akimirką. Skausmas didėjo ir manau buvo kvailą vaikščioti su šlapiais drabužiais , nes dabar galėjau garantuoti jog pati turėjau temperatūros. Išgėrusi puodelį karštos arbatos susirangiau svetainėje ant sofos. Po galvą pasikišusi rankas leidau akim užsimerkti.

Pramerkiau akis , kai garsus griaustinio garsas nuskambėjo per visą svetainę. Lauke vėl lijo. Pažiūrėjau į laikrodį. Buvo 9am. Na bent jau numigau tris valandas. Palietusi savo kaktą susiraukiau. Ji buvo šilta , bent jau ne karšta. Atsisėdau sofoje. Prieš atsistodama palaukiau kol kūnas apsipras su skausmais kuriuos jaučiau. Užmerkiau ir atmerkiau akis. nuo staliuko pasiėmiau akinius. Džiaugiausi , kad sugebėjau juos įsidėti į kuprinę. Atsidususi pakilau nuo sofos ir patraukiau antro aukšto link. Lėtai užlipusi laiptais nuėjau į kambarį kuriame palikau miegantį Jongdae. Ir mano nuostabai jo ten nebuvo. Susiraukusi įėjau į kambarį. Apsižvalgiau aplink. Patalai buvo suvelti rankšluostis padėtas ant spintelės.

Ausis pasiekė tekančio vandens garsas. Pažvelgiau į vonios duris kurios buvo sandariai uždarytos. Pati sau linktelėjusi nusileidau į apačia. Nuėjusi į virtuvę išsitraukiau katiliuką ir kitus reikiamus produktus. Vangiais judesiais sukinėjausi virtuvėje bandydama pagaminti vaikinui pusryčius kurie padės šiek tiek atsigauti po karščiavimo. Laukdama kol užvirs vanduo pradėjau plakti kiaušinius. Silpnumo jausmui kirtus per kojas griebiausi už stalo , kad nesuklubčiau. Prireikė kelių akimirkų , jog atsigaučiau. Atsitiesusi tesiau savo darbą.

Sudėjusi viską ant virtuvės stalo atsisėdau ant vienos iš kedžių. Pasidėjau rankas ant stalo , o ant jų galvą. Giliai kvėpuodama stengiausi neužmigti. Buvo sunku tai padaryti įpatingai , kai audros garsai taip migdė. Girdėjau artėjančius žingsniu , bet neturėjau jėgų pakelti galvą. Tikriausiai nereikėjo visą naktį budėti prie to vaikino įpatingai , kai pati buvau ne pačios geriausios formos. Šiltas audinys nugulė ant mano pečių ir tik tada suvokiau , jog drebėjau. Pakėliau sunkia galvą ir pažvelgiau į rudaplaukį kuris atrodė kur kas geriau.

-Eikite į kambarį pailsėti,-savo įprastu tonu tarė vaikinas.

-Ne,-sumurmėjau vėl užmerkdama akis.

-Man jus nunešti panele Wook?,-keik piktai paklausė jis.

-Nelieskite manęs Jongdae. Man viskas gerai.

-Taip neatrodo. Ar jūs bent kiek miegojote šianakt.

Papurčiau galvą. Norėjau pasakyti ,jog miegojau kelias valandas ryte , bet neturėjau tam tiek jėgų.

-Esate kvailė. Ar jūs visad taip stengiates dėl visų vaikinų kurių nekenčiate ir bijote?,-jo balse jautėsi kartėlis.

-Jūs esate taip pat žmogus. Be to jūsų bijau , o ne nekenčiu tai skiriase,-sumurmėjau labiau įsisiausdama į pledą.