Bad Boy |LTU

10|Do I Know Him?

-BUU!

Taip išėjo, kad likau išgąsdinta pati.
-Ei! Taip nesąžininga!- šaukiau ant jo kaip mažas vaikas.
-Ir tau labas, sesyt!- išsisuko Minhyuk.
Apėjau stalą ir atsisėdau ant kėdės taip, kad priešais save matyčiau brolį.
-Kur buvai?- paklausiau.
-Norėčiau ir tavęs to paklausti.
-Ya! Aš pirmiau paklausiau!- susierzinau.
Nežinau kas man atsitiko, bet jaučiuos lyg nesava.
-Ei... Nešauk. Buvau susitikęs su draugu, o tu?- klausiamai pažiūrėjo jis į mane.
-Ėjau pasivaikščioti su draugėmis,- nusišypsojau.
-Ir taip vėlai grįžai!? Galėjai grįžti ankščiau, o jei tau būtų ka-
-Nieko man nebūtų nutikę juk turiu tave,- pertraukiau jį.
Minhyuk nusišypsojo ir nieko nebesakė.
-Į ką taip žiūri?- paklausiau.
-Ai... Šiaip instagram'e kimarinu,- atsakė.
-Aišku.
Pasigirdo durų skambutis ir aš atsistojau nuo kėdės.
-Aš atidarysiu,- pasakiau.
Nuėjau kolidoriumi durų link.
Pradėjau lenkti rankeną.
Atidariau duris.
Už durų slenksčio stovėjo tobulos išvaizdos vaikinas. Jis žiūrėjo į mane nustebusiomis akimis. Nieko nesuprantu. Jis man kažkur matytas.
-Kas tu?- paklausiau.
-Tu manęs nepameni?- dar labiau nustebo vaikinas.
-Ne, o kas tave čia atvedė?- vėl uždaviau klausimą nepažįstamajam.
-Aš atėjau pas Minhyuk. Ar jis namie?
-Minhyuk!- užšaukiau ant viso namo. -Pas tave svečias!
-Ateinu!- riktelėjo jis.
Nuėjau nuo durų kai tik atėjo Minhyuk.

~Minhyuk pov.~

Kai priėjau laukines duris pamačiau Sugą už slenksčio, o Bella nuėjo į savo kambarį.
-Minhyuk... Ji manęs neprisimena...- jisai liūdnai pažiūrėjo į mane.
-KĄ! Kaip suprasti neprisimena?!- nesupratau kas vyksta.
-Kai Bella atidarė duris ji paklausė manęs kas aš, o kai jos paklausiau ar ji manęs nepamena ji pasakė NE,- paaiškino man Suga.
-Ei Suga viskas okey. Jei ji tavęs neprisimena tu gali viską pradėti išnaujo,- sudėsčiau.
-Tu teisus,- nusišypsojo Suga.
Mes nuėjom į virtuvę ir pradėjom šnekėtis.
-Minhyuk, mes turim problemą.
-Sakyk.
-Kai tu išėjai namo aš nuėjau prie mokyklos ir ten mačiau Bellą,- pradėjo Suga.
-Tęsk.
-Ji buvo su draugėm, bet ją kažkas sekė. Aš manau, kad ji matė juodą šešėlį už medžio, kuris greit dingo, bet Bella nekreipė į tai dėmesio,- pasakojo jis.
-Ar tu jį pasekei? Kas jis?- pradėjau klausinėti.
-Taip, aš jį sekiau kol pamačiau, kad jis yra-
Tuo tarpu Bella įėjo į virtuvę ir Suga nutilo.
-Bella susipažink čia Suga.

~Bella pov.~

-Bella susipažink čia Suga,- supažindino mane Minhyuk.
-Sveikas aš Bella!- ištiesiau ranką pasisveikinti.
-Malonu susipažinti,- spustelėjo mano ranką Suga.
-Ai taip aš čia kuprinyte palikau,- paaiškinau ir pasiėmiau kuprinę. -Aš jau eisiu. Iki.
-Iki!- abu sušuko.
-Keista... Aš kažkur jį esu mačiusi,- pašnipždėjau sau po nosim.
-Ne Bella tu kažką maišai,- papurčiau galvą.
-Jau vėlu. Geriau einu nusiprausiu ir miegoti.

~Minhyuk pov.~

-Tai kas jis?- paklausiau kai tik išėjo Bella iš virtuvės.
-Tas pats asilas, kuris buvo pagrobęs Bellą!- tvardė pyktį Suga.
-Gerai, nusiramink jis jai nieko nepadarys,- stengiausi suvaldyti Sugą.
-Gal geriau eik namo ir nusiramink,- vedžiau jį link durų.
-Ok. Susitiksim ryt,- atsisveikino jis.

*Kitą dieną*

~Bella pov.~

Prabudau nuo garsaus triukšmo, kuris pranešė, jog šiandien pirmadienis ir, kad reikia vėl eiti į mokyklą. Atsikėliau, atlikau savo ryto rutiną ir nuėjau į virtuvę pavalgyti. Virtuvėje nieko nebuvo. Buvo mirtina tyla. Užsikaičiau kavos ir pasidariau mini sumuštinukų. Pavalgiusi nuėjau prie kriauklės ir išsiploviau indus. Susiruošiau ir išėjau į mokyklą.