Bad Boy |LTU

14|Forget The Past

Jam nepatiko tai, kad aš jį ignoruoju. Supratau tai iš jo veiksmų. Taeyong greitu žingsniu priėjo prie manęs ir suėmė mano ranką. Dabar tikrai privalau išlikti stipri ir nenusileisti jam.

-Manai išsisuksi mane ignoruodama?- manau jis atsakymą pats žinojo taigi nemanau, kad čia buvo klausimas.
-Ko tu nori?- stengiausi išlikti drąsi.
-Tai tu vis dar vaidini drąsuolę?- nusijuokė Taeyong.
-Dar kartą klausiu, ko tu nori iš manęs?- pakartojau.
-Žinokis neturiu ką veikti ir prisiknisu prie ponios Bellos,- pašmaikštavo jis.

Norėdama jį paerzinti aš apsisukau ir pradėjau eiti namučių link.

-Kiek prisimenu tu tikrai nebuvai tokia drąsi!- kalbėjo jis už manęs bandydamas pasivyti.
-Kas buvo praeity nevyksta dabar!- sušukau vis dar eidama pirma.
-Pasirodo laikas tikrai keičia žmones,- tarė vaikinas.
-Na va vaikeli dabar žinai,- nusijuokiau. Manau, kad jis vyresnis už mane, bet man patinka visus vadinti vaikais.

Jis pasivijo mane ir užstojo man kelią.

-Tau nereikėtų manęs taip vadinti,- šyptelėjo.
-O kas mane sustabdys?- bandžiau pamėgdžioti jį.

-Sustok tau nedera čia būti,- atsitrenkusi į spinteles tariau aš.
-O kas mane sustabdys?- pašaipiai nusijuokė.

-Tu labai negražiai elgiesi,- šaipėsi Taeyong.
-Nieko padaryti negaliu, tokia jau aš esu,- mirktelėjau. -O dabar atleisk, bet man reikia keliauti namo,- pasakiau ir pastūmėjau vaikiną į šoną.

Vėl pradėjau eiti ir jau galvojau, kad jis manęs neseks. Tačiau aš klydau. Taeyong pribėgo prie manęs ir pasodino mane ant suoliuko kuris buvo netuoliese. Iš jo akių supratau, kad jam tai labai nepatinka ir jis po truputį praranda kantrybę. Stengiausi nekreipti dėmesio, bet tai buvo labai sunku, ypač kai jis taip į mane žiūri. Jo piktos rudos akys mane trikdė. Taeyong suėmė su rankom mano pečius ir juos vis labiau spaudė. Tada aš beveik praradau savo melagingą drąsą.

-Ar tu bent žinai kas aš toks?- piktai piktau kalbėjo vaikinas.
-O turėčiau?- šyptelėjau mėgindama vėl įsidrąsinti.
-Manau tu tuoj prisidirbsi,- pasakė su evil šypsena.

Jis pakėlė vieną ranką nuo mano peties ir ruošėsi man trenkti. Aš staigiai užsimerkiau ir pajutau kaip stipriai sudūrė skruostą.

-Tu bent nutuoki ką darai!?- pradėjau šaukti jam į veidą.

Stengiausi atsistoti nuo suoliuko, bet kadangi jis buvo prispaudęs mane su savo rankom, buvo sunku. Tačiau aš stūmiau jį kuo stipriau ir jis atsitraukė. Tada aš atsistojau.

-Tau reikėtų išmokti elgtis gražiau su moterimis!- vis dar nenusileisdama šaukiau ant jo.
-O tu dar drįsti šaukti ant manęs,- artėjo link manęs Taeyong.
-Nesiartink, nes bus blogai,- pagrasinau atstačiusi kumščius kaip kokia boksininkė.

Bet jis neklausė ir buvo beveik prie manęs. Tada aš pasinaudojau proga ir spyriau jam į tarpkojį ko jis tikriausiai nesitikėjo. Taeyong susmuko ant žemės ir pradėjo dejuoti kaip koks mažas vaikas. Išgirdau kaip kažkas žingsniuoja link mūsų tad greit atsisukau į tą žmogų.

To be continued...