Bad Boy |LTU

3|Darkness

Po pamokų aš ėjau link durų, bet sustojau, kai pamačiau jį stovintį prie durų...
Taip Bella tai jis... Suga... Nusiramink, tau viskas bus gerai.

-Galvok Bella, galvok...

Tada prisiminiau, kad galėčiau pabėgti pro galines duris.
Bėgau, kuo greičiau, kol jis manęs nepamatė.
Ačiū Dievui, kad grįžau namo sveika ir gyva.
Tuo tarpu, kai uždariau duris pamačiau, kad laiptais eina mano brolis, Minhyuk.

Jis labai rūpinosi manimi. Man patiko, kad turiu tokį brolį, bet jis kartais peržengia visas ribas.

Aišku jis Pamatė, kad aš truputį išsigandusi nuo Suga.
Tad jis greitai pribėgo prie manęs ir pradėjo:

-Kas atsitiko? Kodėl atrodai tokia išsigandusi? Ar tu bėgai? Kodėl? Ir nuo ko?

-Viskas gerai tiesiog norėjau pasportuoti ir tiek,- tariau.

-Kodėl atrodai tokia išsigandusi?- susirūpino Minhyuk.

-Aš nesu. Tau tik pasirodė, - bandžiau teisintis.

Norėjau dar kai ką jam pasakyti, bet mane pertraukė durų skambutis. Nuėjau pažiūrėti kas ten, bet labai pasigailėjau išvydusi tą žmogų. Minhyuk pamatė, kad aš bijau, tad nuėjo ir atidarė duris, o aš stovėjau sustingusi. Net negalėjau pakelti akių.

-Kas tu? Ir ko nori?- Minhyuk pasakė labai piktai.

-Aš Suga. Naujasis Bellos klasiokas. Gal galiu ją pamatyti?

-Jos nėra namuose,- pamelavo mano brolis.

Jis bandė užtrenkti duris, bet Suga jas sulaikė su savo koja ir trenkė mano broliui. Tai padaręs jis nedelsiant griebė mane ir bėgo. Aš šaukiau vis garsiau ir garsiau, bet bloga žinia ta, kad manęs niekas negirdėjo. Beviltiškai trankiau jį, bet jis nereagavo, lyg būčiau vaiduoklis, kuris nieko negali padaryti.

-Sakiau, kad nuo manęs nepabėgsi,- prabilo Suga

Po tų žodžių man pasidarė nejauku.

-Kur tu mane vediesi?- sumikenau.

-Nesijaudink ten tau patiks. Juo labiau, kad ten tavęs niekas neras,- gąsdina jis.

-Prašau. Paleisk mane.

Jaučiau kaip mano akyse formavosi ašaros. Bet jis tik pašaipiai nusijuokė ir toliau mane kažkur vedė. Galų gale mes atsidūrėme kazkokioje keistoje vietoje, kur buvo tamsu ir šalta.
Man baisu.

-Na ką. Bandei nuo manęs pabėgti?- šyptelėjo jis su gąsdinančia šypsena.

-Ne. Aš tik anksčiau išėjau iš mokyklos, - pradėjau teisintis.

-Vis dar bandai man meluoti?

-Aš nemeluoju.

-Tavo akys viską pasako,- nusijuokė Suga.

-Prašau nedaryk man nieko,- maldavau.

-Nesijaudink aš būsiu geras.

Jis pradėjo eiti vis arčiau, o aš ėjau atgal kol atsitrenkiau į sieną. Jis prilietė mano veidą, o aš stipriai užmerkiau akis. Jau jaučiau jo kvėpavimą ant savo lūpų, bet po akimirkos išgirdau kažkieno balsą. Greitai atsimerkiau ir pamačiau Suga gulintį ant žemės. Tas žmogus, kuris jam trenkė buvo atsukęs nugarą, todėl negalėjau tiksliai pasakyti kas jis. Kai tas vaikinas atsisuko ir ėjo link manęs aš vis dar negalėjau pasakyti kas jis, nes buvo tamsu, bet kai jis priėjo arčiau man pasidarė ramiau, nes tai buvo žmogus, kuris manimi rūpinasi, kad ir kas be nutiktų...