Bad Boy |LTU

13|Be Brave

Nuo paplūdimio iki Ji eun namų buvo ilgas kelias. Spėjau papasakoti jai kas man nutiko ir dar spėjom pašnekučiuoti apie menkniekius. Kol šnekėjomės laikas praėjo taip greit, o mes jau atsiradome prie kažkokio tai parko. Sustojom kai Ji eun suprato, kad jos namus mes jau praėjom.

-Štai kas būna kai nematai savo bestės ilgą laiko tarpą!- nusijuokė Ji eun.
-Sutinku su tavim!

Taigi mum teko apsisukti ir eiti atgal. Ilgai netrukus atsidūrėme priešais Ji eun namus. Ji pasiūlė man pernakvoti pas ją, bet aš atsisakiau, nes turėjau grįžti namo. Manau Minhyuk jau nerimsta dėl manęs. Draugė dar kvietė pabūti, kad skubu. Greit atsisveikinau su ja ir išėjau namo. Einu miesto gatvele ir kalbuosi su savimi. Nežinau kas bus ateityje, bet privalau liautis būti bailė ir nustoti verkšlent. Nuo šiol būsiu drąsi ir nepasiduosiu. Kad ir kas vyko praeityje man reikia apie tai negalvoti ir gyventi dabartimi. Kelias nebuvo ilgas, o maniau, kad dar toli. Na štai peržengiau durų slenkstį, bet niekas manęs nepasitiko.

-Minhyuk, aš namie!- sušukau, bet atsako nesulaukiau.

Keista, labai keista. Nužengiau laiptais į antrą aukštą ir priėjusi prie brolio kambario durų pasibeldžiau. Niekas neatsakė tad teko atidaryti duris. O jis buvo paskendęs sapnų karalystėje. Supratusi, kad jau vėlu uždariau jo kambario duris ir nulėkiau link savojo. Atsiguliau į lovą, bet miegoti aš visiškai nenorėjau, dėl to pasiėmiau knygą ir vėl atsigulusi pradėjau skaityti. Štai ir prabėgo dar viena diena. Jutau kaip pradėjau merktis, tai padėjau knygą ant staliuko ir paskendau savo pataluose.

Ryte prabudau nuo Minhyuk šaukimo, kuris liepė eiti valgyti. Paprastai jis nešūkauja, o ateina į kambarį ir pasako ramiu tonu. Keistas jis. Pasiėmiau telefoną į rankas ir pažiūrėjau kiek valandų. Buvo tikrai anksti ryto, tad nusprendžiau dar pagulėti lovoje kelias minutes.

-Bella, kelkis jau pusė aštuonių!

Staigiai šokau iš lovos kai supratau kokią klaidą padariau neatsikeldama tada kai reikėjo. Taip skaitosi aš pagulėjau kelias minutes. Nubėgau į vonią greitai atsiprausiau ir priėjau spintą. Griebiau betką kas pakliuvo po ranka. Pasiėmiau kuprinę ir išskuodžiau į mokyklą. Šiandien palikau be pusryčių. Kadangi bėgau į mokyklą atvykau gana greitai. Liko kelios minutės iki pamokos, bet svarbiausia, kad spėjau.

-Taip... Kokia pirma pamoka?- paklausiau savęs jau žiūrėdama į tvarkaraštį.
-Fuck ir vėl kūno kultūra. Nu ką einam persirengti,- šnekėjaus su savimi.

Šį kartą nelaukiau kol visos persirengs, o tiesiog rengiausi nekreipdama dėmesio į mėlynes kurios jau nebėra tokios ryškios. Aišku kelios merginos žiūrėjo į mane, bet neilgai ir ačiū Dievui, kad niekas neklausė apie mėlynes ant mano kūno. Persirengusi nuėjau prie salės durų. Berniukai jau ten stovėjo tarp jų ir Suga, bet aš jį ignoravau. Skambučiui nuskambėjus atėjo ir treneris kuris atrakino sporto salę ir įleido mus. Visi nusprendė žaisti tinklinį, ko aš nelabai mėgstu, bet prisiverčiau save žaisti. Pasiskirstėm komandomis ir pradėjom žaisti. Gerai, kad komandose buvo daug vaikų, nes nevisi gauna šansą priliesti kamuolį, kaip dabar aš. Po mano žodžių kamuolys spriegė tiesiai man į galvą.
Na, taip... Prisišnekėjau.
Atsisėdau ant žemės, nes pradėjo svaigti galva. Visi pribėvo prie manęs ir pradėjo klausinėti ar man viskas gerai, o man nebuvo blogai tad atsakiau jiems:

-Nesijaudinkit, man viskas gerai.
-Gal nori nueiti pas seselės?- paklausė treneris.
-Tai buvo tik kamuolys,- nusijuokiau.
-Nenumirsiu.
-Na gerai, bet jei bus blogai iškart nueik pailsėti,- susakė treneris.
-Supratau,- pasakiau atsistodama.
-O dabar eikit žaisti!- sušuko treneris.

Žaidėm dar gana ilgai. Buvo nuobodu stebėti kaip kamuolys skrieja iš vieno gali į kitą. Bestebėdama kamuolį mano akys užkliuvo už Suga, kuris stebėjo kiekvieną mano judesį. Stengiausi jį ignoruoti.

-Visi, eikit rengtis liko penkios minutės iki pamokos galo!- tarė treneris.

Vieni bėgo kiti išvis neskubėjo, bet kiekvienas atsidūrė persirengimo kambariuose. Aš greitai persirengiau ir nuskubėjau į istorijos kabinetą kadangi jau buvo pertrauka. Atsisėdau į suolą ir laukiau kol prasidės pamoka. Vienas po kito rinkosi vaikai kol galų gale nuskambėjo skambutis į pamoką. Istorijos pamoka man niekada nepatiko, bet šiaip ne taip atkentėjau ją. Kitos pamokos praėjo panašiai. Taip pat varginančiai. Bet galų gale baigėsi visos šešios pamokos. Nuėjau į mokyklos kiemą ir neskubėdama pradėjau eiti namo. Nusprendžiau eiti pro parką ir pasigrožėti rudens nuspalvintais medžiais. Priėjusi parką atsisėdau ant suoliuko. Pasiėmiau ausinukus ir pasijungiau muzikos. Pajutau, kad šalia manęs kažkas prisėdo, todėl išsitraukiau ausinukus ir pakėliau galvą norėdama sužinoti kas tas žmogus. Pamatydama jo veidą išsigandau, bet stengiausi to neparodyti, nes prižadėjau sau, kad būsiu stipri. Atsistojau ir pradėjau eiti namo. Jam nepatiko tai, kad aš jį ignoruoju. Supratau tai iš jo veiksmų.

To be continued...