Prasėdėjus prie namų iki tol kol sutemo. Tėčio dar nėra. As net nežinau kur tas kvailys šlaistosi.
Staiga į mano kiema įvažiuoja automobilis. Greitai atsistojau.
-Ei labukassss! - sušnypšia kaip gyvatė iš mašinos išlipęs Ignas.
-Ko tau čia? - sužaibuoju į jį akimis.
-Mes čia išdaiga žinai norėjom tau iškrėsti, - nuo Igno pasklinda stiprus alkoholio kvapas- pala... Ups pasakiau ką darysim.
Pradeda kaip nesveikas žvengti. Pažvelgiu į jo automobilį kuris yra tuščias. Jis sakė jog atvarė nevienas. Gerai aš nežinau ką dabar su šitu girtu idiotu daryt. Kaip jis iš vis čia pateko? Kaip jis vairavo girtas?
Nustojas žengti jis surimtėjo.
-Ką tu čia Sara veiki? Eik namo, - nustebęs jis žvelgė į mane.
Pakėliau antakį. Norėjosi tik juoktis nuo jo durnumo. Nesusilaikius pradėjau kikent.
-Sara eik namo! - jis sušaukė.
-Kas per velnes Ignai? Neaiškink ir prašau neždinkis iš mano kiemo, - apsisukau ir grįžau prie savo namų durų.
Ignas tik papurtė galvą ir apsisukęs nusvyravo mašinos link.
-Sara gal matei mano mašinos raktelius? - Ignas pažiūrėjo į mano pusę. Pastebėjus mašinos raktelius jo rankose sukikenau.
-Ai pala radau, - jis trenkė sau per kaktą ir vėl pradėjo žvengti.
Kada jis išsineždins iš čia? Pavartau akis ir atsisėdu greta durų.
I kiema įsuka dar viena mašina. Ačiū dievui mano.
Tėtis išlipa ir pažvelgia į greta kitos mašinos stovintį vaikina.
-Kas per velnes Sara?! - užstauge mano tėvas ant manęs - ką šitas čia veike?, - parodė i juodaplaukį.
-Nežinau jis pats čia atvažiavo, - pakėliau ir nuleidau pečius.
Tada mano tėtis užstauge vėl :
-Paleistuve tu! - jis pradeda eiti mano pusėn- kol būnu išvažiavęs tu dulkinies su kažkokiais neaiškiais tipais?!
Wtf tau sveika? Aš su nieku nesidulkinau! Ir povelniu kodėl Ignas dar neišvažiavo?!
Staiga tėvas užsimojo ir mano skruostą persmelkė skausmas. Tas kvailys man trenkė?
Susiėmiau už skruosto ir ašarotom akim pažvelgiau į tėvą.
-Kalė! Kekšė! - garsei suurzgė tėvas.
Nieko nelaukdama praėjau pro tėtį ir patraukiau nežinia kur.
-Taip! Eik geriau kuo toliau! Man nereikia kalės namuose, tuo labiau jai tai mano dukra! - girdėjau kai tėvas šaukė- O tu, šiukšle, neždinkis iš čia! - Tėtis sužaibuoju į Igną.
Ašaros nepaliaujamai bėgo mano raudonais skruostais. Nekenčiu savo tėčio, nekenčiu visų!
Kodėl viskas turi taip greitai sugriūti? Pasiilgau mamos. Noriu pas ją.
Pažvelgiau į dangų ir sukukčiojau. Gerokai nutolus nuo namų atsisėdau.
Viskas taip suknista...
Sėdėjau ganėtinai ilgai pravažiuojančių mašinų buvo ganėtinai mažai.
Staiga mano telefonas suskambėjo. Tetis.
Padėjus ragelį išjungiau telefoną. Nenoriu su juo net kalbėti. Kur man dabar suknistai eiti?
Šūdas kaip šalta. Bandžiau susišildyti rankas taip pūsdama šiltą orą į jas. Bet tai buvo bergždžias reikalas.
Įjungus atgal telefoną radau praleistą skambutį nuo Amandos. Nieko nelaukdama perskambinau.
A-(Amanda)
S-(Sara)A-Sveika turiu gerų žinių!
S-Nu...
A-Gali ateit pernakvot, ką tik grįžau.
Numetus ragelį patraukiau Amandos namų link. Nusivalius savo nuverktą veida apsižvalgiau.
**
Pagaliau pasiekus draugės namų duris tyliai patuksenau. Dabar laikrodis rodė dešimta.
Tikiuosi jos mamos neprižadinau. Duris atidaro uždususi Amanda.
-wowowow, - Amanda susiraukus apžiūrėjo mano veidą. Skruostas pamėles. - Tas Danielius tikras šunsnukis! Matei savo veidą?! Danielius tikrai peržengė ribas! Jis tau trenkė!
-Ne. Tai padarė ne jis, - šypteliu.
-Tai jo tas draugas Ignas?, - suurzge Amanda pagaliau įleisdama mane į vidų.
-Jie nekalti, - Sumurmu. - tiesiog....
Nusišluostau skruostus. Stiklinėmis akimis nužvelgiu Amandos namus pasukdama jos kambario pusėn.
**
Sėdėjau valgykloje kimšau savo bandelę.
Prie musu su Amanda staliuko prisišlija tie du velnei.
-Gražiai atrodai Sara, - pašaipus balsas pasiekę mano ausis. Lėtai pakėliau galvą.
Danieliaus pašaipus veidas pasiekė mano akis. Jis buvo nudelbes žvilgsnį į mano pamėlusį žandą. Ignas tiesiog stovėjo ir žvelgė kažkur į tolį apie kažką įnirtingai galvodamas.
-Atsikniskit, - tyliai suniurzgėjus nuleidau galvą paslėpdama savo subjaurotą veidą.
Laukiu mokslų pabaigos. Pagaliau galėsiu pabėkti iš šito pragaro.
*****
Nuobodoka dalis...
Vote❤️

YOU ARE READING
Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)
Teen FictionSara. Kūda ir patyčias patirenti mergina. Nesutaranti su savo šeima. Gyvenanti savo pasaulyje Sara buvo laiminga. Pasibaigus mokslo metams Sara pagaliau galėjo pailsėti nuo visko. Nors ji net nenutuokė jog viskas gali dar labiau sugriūti. Prarasti d...