Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

12

-Kelkitės balandėliai, - kažkas pravere mūsų kambario duris.

Vos atsimerkus sutikau Igno krūtinę. Greitai sumirksėjus susiraukiau. Man užteko keletos sekundžių suprasti jog Ignas apsikabines mane.

-Ignai, - tyliai pasakius bakstelėjau į jį.

Kažką sumurmėjas jis tik dar labiau prispaudė mane prie savęs.

-Šūdas, - sumurmėjau.

-Sara, kas yra? Eik miegot, - Ignas suburba po nosimi.

-Paleisk, - vėl baksteliu į jo krūtinę.

-Nenumirsi gi, - šypteli juodaplaukis pramerkdamas savo akis.

Mes tik draugai o jau miegam kartu. Nesąmonė. Mano visas gyvenimas yra nesąmonė.

-Prieš keles dienas nekentei manęs, o dabar mes miegam kartu, - tyliai suniurzgėjau.

Ignas sutriko ir paleides mane išlipo iš lovos. Čia tipo aš kažką ne taip pasakiau? Tiesa gi pasakiau.

Persirengus nulėkiau į virtuvę iš kurios sklido šurmulys.

-Labas rytas, - įžengus į virtuvę pasisveikinau su visais.

-Labas rytas, - šelmiškai nusišypsojo Amanda.

Pavarčiau akis atsisėsdama peie stalo.

-Kaip suprasti tai? - Danielius išsišiepes parodė į mane ir Igna.

Susiraukus stebėjau rudaplaukį.

-Nenoriu apie tai kalbėt, - Ignas suurzges išėjo parūkyt.

Amanda pakilnojo antakius.

Dar karta pavarčius akis pradėjau valgyti ant stalo padėta kiaušinienę.

Po geros valandos jau visi sėdėjome mašinoje. Ignas vairavo, Amanda su Danielium burkavo galia. Tikiu jog susitaikė. Na o aš sėdžiu šalia Igno. Ignas nuo pat ryto mane ignoruoja. Dar vakar elgėsi kaip kok mažvaikis, o jau šiandien baisu net į akis pažėt.

**

Pagaliau grįžia visi išsiskirstė. Atsiradus bendrabučio kambaryje išsidrėbiau per visą savo lovą.

-Tai rytoi vyksim kažkur ten dėl tos šventės? - paklausiau Danieliaus.

-Taip,-palinksėjo galva jis.

-Varot gal į kluba? - Ignas prakalbo žiūrėdamas į savo telefoną.

-No, - papurčiau galvą.

-Nagi, - Danielius pakrutino mane- varom, bus smagu.

-Kažkuris turės negert jaigu norim grįžt sveiki, - sumurmu.

Danielius palinksėjo galvą.

-Nu gerai, - pavartau akis.

-Važiuos dar keli mano draugai, - Ignas velniškai nusišypsojo man.

Po velniu aš viena sėdėsiu prigrūstoja bernų mašinoje.

-Eik ruoštis,-Ignas patapšnojo man per galvą.

Sukikenus nulėkiau į vonią.

Už keleiasdešimties minučių stovėjau prie Danieliaus mašinos.

-O, sveika, - kažkas prilietė mano petį.

Greitai apsisukai ir išvydau Paulių. Ta šūdžiu kuris priekabevo prie manes pirma diena bendrabutį.

-Mhm, sveikas, - greitai nusisukus suniurzgėjau.

Įsėdus į keleivio vieta prisisegiau saugos diržą.

Pagaliau visiem atėjus Danielius išvairavo vaikinų pilną automobilį iš kiemo.

-Tai kaip tau Sara sekasi? - per automobilį nuaidi šlykštus Pauliaus balsas.

-Ne tavo reikalas, - nusisuku į langą.

-Ko toke pikta? - Paulius persisveria per mano kėdę ir su ranka priliečia mano šlaunį.

-Žinau nuo ko nuotaika tau pakils, - sušnabžda man į ausį pradėdamas kelti savo ranka aukščiau.

-Atsiknisk nuo jos, - Ignas kuris sėdėjo šalia Pauliaus patraukia jį nuo manęs.

Pasišlykštėjus jo kvaila užuomina susikoncentruoju į kelią.

-Jis tikras šunsnukis, nekreipk į jį dėmesio, - Danielius šiek tiek nuramina mane.

Privažiavę kažkokį klubą išlipome.

Pasiekia klubo duris įžengėm vidun. Mane iš kart pasitiko alkoholio kvapas. Klube šoko daug žmonių. Grojo garsi muzika.

-Nori išgert?! - Ignas pasakė tai garsei kadangi per muzika neimanoma beveik nieko išgirst.

Linktelėjus patraukiau baro link.

Atsirade prie baro Ignas įgrūdo man į ranka kažkokį skystį. Pauosčius jį susiraukiau.

-Nagi gerk, - kreivai išsišiepęs Ignas išmaukė savo stikliuką.

Išgėrus gėrimą sukosėjau. Kartus skystis nuplieskė mano gerklę.

-Fu, - susiraukiau.

Ignas pakilnojo antakius išgerdamas dar viena stikliuką.

-Einu šokt! - sušukus juodaplaukiu patraukiau šokių aikštelės link.

Atsiradus ten pradėjau kaip mokėjau šokt.
Šokdama šiek tiek atsitrenkdavau į greta esančius žmones. Bet niekam nerūpėjo.

Pamačius Pauliu iškart sprukau iš aikštelės. Staiga kažkas sugriebė mano ranką.

-Paleisk, - sumumrmu pamačius apgirtusio Pauliaus snukį.

-Pašokim, - jis pradeda temtis mane į aikštelės vidurį.

-Ne, paleisk, - stengiuosi nuimt jo ranka nuo savosios bet tai berkžias reikalas.

Atsirade vidurį aikštelės Paulius vis dar nepaleido mano rankos. Paulius pradeda šokt, bet aš stoviu vietoi.

-Atsiprašau pasivoksiu ja trumpam, - išgirdus Igno balsa panika dingo.

Ignas patraukias Pauliaus ranka pradėjo temtis mane prie baro.

-Ką tu išdarinėji? - Ignas susiraukia- Negi nematai jog jis nori tave įsitemt į lova?

-Jis pats manes nepaleido, aš priešinausi, - sumurmu.

Ignas linktelėjo.

-Geriau venk jo, - Ignas įsako man.

-Kodėl turėčiau? Tu man neaiškinsi, - suraukiu antakius.

-Aš tau stengiuosi padėt nuo išprievartavimo, - Ignas suurzge.

-Man nereike tavo pagalbos, - nulipu nuo baro kėdės.

-Kur tu eini?- Ignas taip pat nulipa nuo kėdės.

-Kuo toliau nuo tavęs, - atkirtus pagreitinu žingsnius link išėjimo.

Atsidūrus lauke galėjau įkvėpti bent kiek gryno oro.

-Sara, - Ignas atsiranda man už nugaros.

-Kada vyksim namo, - sumurmu.

-Nežinau,-Ignas atsidusta.

Atsisukus į jį norėjau praeit bet jis užstojo man kelią.

-Nepyk dėl to ką pasakiau prie baro, tiesiog nenoriu jog tau kažkas nutiktų. Neatleisčiau sau jaigu vėl būsi įskaudinta, - Ignas sumurma nuleisdamas galvą.

-Pala. Ką? - pakeliu antakį.

-Sara, - juodaplaukis daug įkvėpė - tu man patinki.

Tai pasakęs Ignas sulietė mūsų lūpas.

****

Sorry jaigu radot klaidų.