Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

8

Atsipūtusi dėjau koja per durų slenkstį, bet staiga buvau grąžinta į vonios kambarį ir prispausta prie sienos.

- Ką tu suknistai darai? - pasimetus paklausiau jo. Igno veide atsiranda pasipūtėliška šypsena.

-Atsiknisk nuo manęs, - suurzgiu stengdamasi  nustumti jį nuo savęs.

-Mes būsim tyliai, - Ignas nusišypso.

Išpučiau akis pasimuistydama.

-Tu to tikrai nedarysi čia, - pasimetus apsižvalgau.

-Man nerūpi, - jis pakilnoja pečiais - Danieliaus nėra, - jis suprunkščia.

-Atsiknisk, - dar karta įspėju jį nenorėdama užgauti jo kiaušų kai jie susitiks su mano kelieniu.

-Ne, - tik tai pasakes jis sulietė mūsų lūpas.

Pradėjau dar labiau muistytis. Ignas sugaves mano rankas prispaudė jas prie sienos.

Jis atėmė mano pirmąjį bučinį. Šūdžius.

Iš visų jėgų stūmus jį pagaliau patraukiau nuo saves. Mano delnas susitiko su jo skruostu.

-Daugiau niekada nedrysk manęs bučiuoti! - sušnypšiau.

Nieko nelaukdama pasišalinau iš vonios kambario palikdama Igna.

-Šunsnukis, - burbėdama atsisėdau ant savo lovos.

Staiga Ignas vėl atsirado mano akiratį.

Pasiėmęs mašinos raktelius bei cigarečių pakelį jis nudelbė piktą žvilgsnį į mane.

Pavarčiau akis ir atsukus jam nugara atsiguliau.

-Kalė, - tik tai pasakes jis palenkė durų rankeną.

-Šunsnukis! - sušukau jam prieš užsitrenkent durims.

Atsigulus mąsčiau apie visą šią suknista diena.

**

Praėjus keliom valandom niekaip neužmigau nors buvo jau tamsu.

Apsiverčiau ant kito šono taip atsisukdama į lauko duris. Nuobodu.

Staiga pasigirsta durų rakinamas. Užmerkus akis pradėjau vaidinti jog miegu.

Pro duris įžengia Ignas. Susivėle Igno plaukai styrojo į visas pusias. Jo marškinėliai buvo prasekti. Kambarį užpildė alkoholio kvapas. Jis gėrė.

Apsimetus jog miegu tiesiog klausiausi ką jis daro.

Staiga kažkas nukrenta ant grindu sukeldamas nemaža garsa.

-Šūdas, - nusikeikia Ignas.

Pasigirsta nerangūs žingsniai mano lovos link. Mano kūną persmeigia baimė.

Įdumba mano lovos galas kas reiškia jog juodaplaukis atsisėdo.

-Atsiprašau, - jis sumurmėjo-Aš nenorėjau... - jis nutyla.

Jaučiu jo žvilgsnį tiesiai sau į veidą. Tai taip nejauku nors to ir nematau.

Atsidusias jis atsistoja. Šiek tiek pramerkiau akis.

Ignas vis dar stovėjo prie mano lovos su buteliu viskio rankoje. Dar kažką murmėdamas jis susvyruoja. Jis vos pastovi ant kojų.