Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

16

IGNO POV

Grįžias į bendrabutį kuriame esame apsistoja tyliai uždariau duris. Nusioves batus patraukiau savo kambario link.

Pravėręs lėtai duris šyptelėjau išvydęs Sarą kuri buvo susisukus su mano kaldra.

Uždares duris po savęs priėjau arčiau lovos. Sara apsivertė.

Lėtai atsisėdau ant lovos krašto. Ir kodėl ji mane trauke?

SAROS POV

Mane pažadino kažkieno ranka apsivijus aplink mano liemenį ir lūpos ant kaklo.

-Kelkis, - Pasigirsta užkimias Igno balsas.

-Eik velniop, - patraukiu jo ranką stengdamasi vėl užmigti.

-Nagi Sara, - jis vėl mane pajudina.

-Atsiknisk, - apsiverčiu ant kito šono taip atsisukdama į jį.

Lėtai pramerkiu akis ir mane pasitinka ne tik vaikino išsišiepęs veidas, bet ir akinantys saulės spindulei.

-Kiek valandų, - stiprei užmerkiu akis nuo šviesos.

-Devynios ryto, - nemačiau jo veido bet jaučiu jog jis nusišypsojo. Ta savo akinančia balta šypsena. Pala ką?

-Ir kodėl tu mane žadini taip anksti? - susiraukiu.

-Nesiraukyk, - jis priliečia savo šaltais pirštais man prie skruosto- gražiom mergaitėm netinka.

-Leisk man dar miegot, - patraukiu jo ranką sau nuo veido.

-Nagi, - Ignas neatstoja.

-Atsi-, - staiga juodaplaukis užčiaupia mane bučiniu.

Pastūmus jį nuo savęs pasišlykštėjau.

Staiga Ignas vėl priglaudė savo lūpas prie mano lūpų. Susiraukus sučiaupiau lūpas. Juodaplaukis iš lėto atsirado virš manęs.
Kas jam negerai? Meilės priepuoliai ar ką?
Ignas mažais bučiniais nuslinko iki mano kaklo.

-Ignai nemanau jog-, - sustingau kj juodaplaukio rankos pradėjo vilkti mano maike į viršų.

-Ne, - stengiausi nustumti jį.

-Nagi Sara,-Ignas sumurmėjo.

Aš to nenoriu.

Staiga durys prasivere.

-Kas per? - pasigirsta Danieliaus balsas.

Ignas atšokes nuo manęs sustingsta. Nieko nelaukdama pasiimu savo rūbus ir dingstu už tualeto durų.

-Ką jūs darėt? - Danielius prabyla.

-Koks tavo suknistas reikalas? - šiurkščiai atsako Ignas.

Tada užsitrenkenčių durų garsas.

Pagaliau išlindus iš tualeto apsižvalgiau. Kambaryje nieko nebuvo. Pamačius ant lovos raštelį lėtai nuslinkau link jo.

'' Ateik papusryčiauti!

Danielius ''

Šyptelėjus išėjau iš kambario. Iš virtuvės sklido balsai. Nužingsnevusi virtuvės durų link sustojau.

- Tai kaip sekasi su Sara? - pasigirsta Danieliaus balsas.

-Nežinau, - atsidūsta Ignas.

-Tu privalai jai tai pasakyt, - įsiterpė ir Amanda.

-Ne, tai kvaila, - Ignas pakele balsą.

-Tau ji patinka ir tai ne kvaila, - atsidūsta Amanda.

-Aš jai to nesakysiu, - suurzge Ignas.

-Nesakysi ko?-įžengiau į virtuvę

Visų žvilgsniai ismeigemi į mane.

Ignas tik papurtes galvą pradeda toliau valgyti.

-Amanda galim pasikalbėti? - pažvelgiu į blondinę.

Amanda susižvalgė su Danielium ir tada atsistojus linktelėjo.

Atsiradusios '' mano '' kambarį uždariau duris.

-Aš girdėjau, - šiek tiek papurtau galvą.

-Nesuprantu apie ką kalbi, - taip pat papurto galvą blondinė.

-Pati žinai apie ką, - suurzgiu.

-Dievaži Sara, - pasikaso pakaušį Amanda, - viska girdėjai, o dabar nežinau ką darydi. Pasakysi jam ar jis pasakys tau. Suprask Sara jis pametes dėl taves galvą.

Tada mergina sustoja ir užsidege burną.

-Pasakiau per daug, -atsidūsta ji.

-Pala ką?- susiraukiau.

-Paklausk jo pati, - sumurma Amanda išeidama iš kambario- nežadu aiškintis jūsų romano.

Papurčius galvą taip pat palikdama kambarį. Atsiradus vėl virtuvėje sutinku tik apsiblaususį Danieliaus veidą.

-Galiu kai ko paklaist?

Danielius linkteli.

-Apie ką kalbėjojot prieš man ateinant?

-Ammm...., - sutrinka jis- nieko?

Tai nuskambėjo kaip klausimas. Susiraukus atsisėdau priešais jį.

-Nemeluok, - nudelbiu akis į jį.

Danielius tylėjo.

Negavus iš jo jokio atsakymo pakilau nuo kėdės. Palikus virtuvę nulėkiau prie lauko durų.

-Išeinu! Grįšiu už gerų kelių valandų! - sušukus išlekiu iš buto.

Man reike prasiblaškyti.

****

Nusipievinau:))