Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

18

-Kiek valandų? - paklausiu Amandos.

-Um.., - ji pakelia akis į laikrodį ant sienos- pusė vienuolikos.

-Kada jie grįš? - vėl paklausiu.

-Nesakė, - papurto galva blondinė.

Staiga lauko durys atsidaro ir greit užsitrenkia. Mes su Amanda susižvalgom. Kadangi vis dar sėdėjom mano kambarį išsigandom.

-Gal čia jie? - Amanda lėtai atsistoja.

Lėtai priėjom prie durų ir atvėrėm jas. Griebiau skėtį kuris gulėjo ant žemės ir išlindau iš kambario.

-Kas čia? - pamosykuoju skėčiu.

-Čia tik mes, - pasigirsta užkimes Danieliaus balsas. Nieko nelaukus įjungiu šviesą.

Danielius stovejo atsirėmęs į sieną giliai įkvėpdamas ir iškvėpdamas. Ignas stovejo nulenkias galvą į žemę nieko nesakydamas.

-Kur jūs buvot? - lėtai paklausiu.

-Danieliau? - Amanda pripuola prie rudaplaukio kuris.. Atrodė prastai. Ar jie įsivėlė į muštynes?

-Ignai? - pasuku į juodaplaukį akis.

Jis vis tiek stovėjo nulenkes galvą.

Lėtai priėjau prie jo.

-Ignai? - vėl paklausiau. Jis neatsakė. Letai priliečiau su savo delnu jo skruosta. Ignas lyg gaves elektros pakėlė galvą.

Lėtai apžiūrėjus jo veidą. Skruostas nubrozdintas, prie akies mėlynė, antakis ir lūpa praskelti. Vis dar žiūrinėjau jo veidą. Staiga igno ranka atsiranda ant manosios ir jis nusišypso. Susiraukus nudelbiu akis į jo ranka. Krumpliai nubrozdinti taip pat.

-Ką jau vėl padariai? - suurzgiu paimdama juodaplaukio ranka ir apžiūrėdama ją.

-Mano draugas tave sekė, matė kas nutiko klube, - jis sumurmėjo.

-Todėl kaip mažas vaikas išėjai atsilygyt? - susiraukiu- ir pala, draugas? Tai dabar mane seki?

Sutrikus atsitraukiu nuo juodaplaukio.

-Aš ne tavo nuosavybe, kvailį. Koke teisę turi turėt jog galėtai mane sekti?  - nudelbiu akis į jį.

Nepastebėjau jog Amanda su Danielium jau dinge.

Papurčius galvą atsitraukiau nuo Igno. Apsisukus nukulnevau miegamojo link.
Už savęs girdėjau ir vaikino žingsnius.

-Tu visiškas kvailys, - murmėjau.

-Bet tu vistiek mane myli, - tikiu jog juodaplaukis išsišiepė.

-Svajok toliau, - pavartau akis. Lėtai atsigulu ant lovos.

-Aš atsiprašau gerai?-Ignas taip pat atsigula- tiesiog nenorėjau jog tau kažkas nutiktų.

-Aš galiu pati apsiginti, - sumurmu.

-Aha kur gi ne, - pavarto akis jis.

Su koja įspiriu jam.

-Auč už ka? - pavaidina kvailutį.

Ignas atsilygina man tuo pačiu įspirdamas man į koja. Susinervinus trenkiu jam su ranka, bet nesėkmingai. Ignas sugriebias mano ranką nusišypso. Pabandau trenkt su kita, bet irgi nesėkmingai. Sugaves abi mano rankas vaikinas prisitraukia mane prie saves ir stipriai apkabina.

-Aš tikrai atsiprašau.

-Aš vis tiek nekenčiu tavęs, - sumurmu jam į krūtinę taip pat apsikabindama.

-Eisiu nusipraust, - Ignas sumurma.

Linkteliu galvą jį paleisdama, bet juodaplaukio rankos atsiranda ant mano liemens.

-Tu turėtum eiti pra- staiga Ignas pertraukia mane pakštelėdamas į lūpas.

Paleidias mane jis greit atsistojo ir dingo už kambario durų. Tikriausiai mano veidas raudonas. Uzsidengus veidą atsidusau.

Po gerų dvidešimt minučių grįžta Ignas. Pakėlus akis greitai jas nusukau kadangi juodaplaukis buvo tik su rankšluosčiu ant klubų.

Ignas priėjas prie spintos atidarė ją. Lėtai pakėliau akis į jį. Jo ištreniruotą nugara blizgėjo.

-Jaučiu tavo žvilgsnį Sara, - nusijuokia vaikinas.

-Aš nežiūriu, - greit nusuku akis

-Nužiurinek jai nori, - vaikinas atsisuka į mane- jai labai nori galiu nusiimt ir šitą, - Ignas parodo ranka į rankšluostį. Jo veide žaidė iškrypusi šypsena.

-Ne ačiū , - nusijuokiu.

-Daug ką prarandi, - mirktelėjas juodaolaukis vėl palieka kambarį išsinešdamas rūbus.

-Šūdžius, - garsiai pasakiau.

-Viską girdėjau! , - už durų pasigirsta juokas.

-Užsičiaupk, - pasakau.

-Užciaupk,- į kambarį grįžta tas šūdžius.

-Eik velniop, - paėmus pagalvę paleidžiu ją jam į veidą.

-Už šitą tai nedovanosiu, - išsišiepęs prieina prie manęs.

-Ar Sara bijo kutenimo? - pradeda svarstyti jis.

O šūde.

Vaikinas greitai atsirades ant lovos užsiropščia man ant liemens ir pradeda kutenti.

-Ne, - suspiegiu- baik!

-Ne, - nusišypso jis.

-Tyliau jūs ten! - už durų pasigirsta piktas Amandos balsas.

Ignas sustojo. Dūsaudama užsimerkiau.
Tada greit atsimerkiau pažvelgdama į vaikina. Ignas nusišypsojo pagaves mano mintį jog jis sėdi ant manęs.

-Sara, - sukikena jis- neraudonuok.

Užsidengiu delnais veidą.

-Ei, - Igno šiltos rankos patraukia mano delnus man nuo veido.

-Atsiknisk, - nusijuokiu nustumdama jį nuo savęs. Ignas pademonstruoja jog laiko peilį ir smeigia jį sau į krūtinę susraukdamas ir nugriudamas šalia manęs.

-Dramos karalienė , - suprunkščiu.

-Aš karalius, - jis atsigula.

-Su tokiu charakteriu primeni princese, - pavartau akis.

Ignas išsišiepia.

-Tu toke keista, - nusijuokia jis.

-Aš esu aš, - sumurmu.