Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

7

Pažvelgiau į senai matytas rudas akis.

Nieko nelaukus šoku į blondinės glėbį.

-Amanda, - sucypiu.

-Sara, - ji taip pat sucype.

Apsikabinusios šiek tiek pasiubavom į šonus.

Atsitraukusios šypsomės abi kaip kvailės.

-Mažute, - Danielius apsikabina Amandą ir mano antakei pašoka aukštyn.

-Kada spėjot? - nustebus pažvelgiu į Amanda.

-Per vasara, - pastebiu jog jos žandai parausta.

Nusišypsojau.

-Sveiknu, - mirkteliu.

Pasišalinia iš raštinės patraukiam reikiamo kabineto link.

**

Pagaliau sėdžiu Danieliaus mašinoje ir važiuojam į bendrabutį.

Paskaitos praėjo sklandžiai.

Išlipus iš mašinos patraukiau bendrabučio link.

Pagaliau atsiradus kambarį nusiaviau batus ir išsidrėbiau savo lovoje.

-Nusikaliau, - sumurmėjau.

Po kambari nuaidi vaikino kikenimas.

Apsivertus ant nugaros pradėjau stebėti lubas.

-Ką veikiam? - pasuku galvą į besirengentį vaikina. Danielius lyg nujausdamas jog jį nužiūrinėju įtraukė pilvą taip išryškindamas pilvo raumenis.

-Atsimink, turiu mergina, - Danielius mirkteli ir pagaliau apsirenge pilnai.

Nuraudus nusisuku nuo jo. Staiga pro duris įlėkė kažkoks vaikinas ir nieko nelaukes išsidrėbė tusčioje lovoje.

-Žmogau, - suburba dėl kažko nepatenkintas Danielius.

-Atsiknisk, - suurzge tas.

Jis gulėjo nusisukes todėl nemačiau jo veido.

Po kambarį per eina vaikino knarkimas. Sukikenus nusuku akis į lubas.

-Užkniso, - sumurma rudaplaukis pasišalindamas į svetainę ką padariau ir aš palikdama tą knarkentį lavoną.

Atsiradus ant sofos įsijungiau televizorių.

-Einu parūkyt, - Danielius pasišalino iš mano akiračio.

Į svetainę įžengia apsimiegojas juodaplaukis.

-Laba, - pasikases pakaušį jis tare, - tu čia pas mane ane? Tave siuntė Derekas jo? Tu dar viena jo kekšė kuria užsisakiau?

Išpūtus akis stebėjau jį.

Pakračiau galvą vis dar stebėdama jį.

-Ignai atsiknisk nuo jos, - suburba grįžias Danielius.

-Rimtai žmogau kodėl tau atitenka toki saldainiukai? - šlykšti šypsena atsiranda Igno veide.

-Ignai, - suurzgė Danielius - ji ne kekšė, kvailį.

Nenorėdama ilgiau likti šitoje svetainėje patraukiau lauko durų link. Apsimovus batus ketinau jau daryti duris. Ignas? Jūs rimtai? Du nelemti, mano gyvenimą sugriove velnei vienoje vietoje? Kodėl man taip nesiseka?

-Kur eini? - pajutus šiltas rankas ant liemens sustingau.

-Ignai, po galais atsiknisk nuo jos! - iškošia pro sukastus dantis rudaplaukis.

-Tu man kai ką primeni, - apžiūrėjas mane jis susiraukė- tu ta kalė kurios mama pakratė kojas prieš kelis metus.

Jis greitai paleido mano liemenį. Bejausmėm akim žvelgiau į Igna. Jis provokuojančiai nusišypsojo.

-Klausyk, išsigimėli, daugiau neprikišk mano motinos, džiaukis jog dar turi iš vis tėvus!  Daugiau niekada! Supratai?! , - nusivaliau ištryškusia ašarą.

-Čiaupkis, kale, lyg tu kažkam rūpėtai, - suurzgė Ignas- tu esi šiukšlė! Girdi?!

Pasidavus ašarų bangai išlėkiau iš bendrabučio, kad jie nepastebėtų mano jau spėjusių sudrėkti akių

Atsiradus lauke įkvėpiau daug oro. Besišluostydama savo skruostus nupėdinau netoli esančio suoliuko.

Pasėdėjus apie dvidešimt minučių vis dar stebėjau dangų,žvaigždes.

-Atsiprašau, pasikarščiavau, - numykė Ignas man už nugaros.

-Atsiknisk, - suburbėjau.

Ignas atsisėdo šalia manęs taip pat užvertė galvą į dangų.

Pasislinkus toliau nuo jo susiraukiau. Ko jam reike?

-Gražu tiesa? - Ignas išsišiepia.

-Jaigu tu čia ketini vaidinti drauga tai ačiū, bet gali eit sau, - suburbu.

-Kokios mes piktos, - pasimaivo tas. Išsitraukęs cigarečių pakelį įsideda cigarete tarp dantų užsidegdamas ją.

Nudelbiu akis į juodaplaukį. Ot šudžius. Ignas norėdamas mane paerzinti įtraukia dūmų ir išpučia man į veidą. Susiraukus pamosikuoju ranka prie veido stengdamasi panaikinti tą šlykštu cigarečių kvapą. Susiraukus atsistoju ir pradedu žingsniuoti bendrabučio link. Neketinu likti su šitų suknistu kvailiu.

-Ei kur eini? - Ignas perveria mane savo rudom akim.

-Ne tavo reikalas, - atkertu tesdama savo kelione link bendrabučio.

-Palauk! - šūkteli juodaplaukis stengdamasis pasivyti mane.

Išmetus jam vidurinį pirštą pasileidu bėkti.
Ignas neatsilieka.

-Kai pagausiu tau galas, - suurzge Ignas besivydamas mane.

-Išbandyk mane, - velniškai nusišypsau pasiekus bendrabučio duris.

Pagaliau praverus duris įlekiu į vonią ten užsirakindama. Phuu spėjau.

Atsiremiu į duris giliai kvėpuodama. Laukiau kol kažkas įvyks, bet už durų nebuvo jokio garselio. Lėtai pravėriau duris apsižvalgydama.

Atsipūtus dėjau koją per durų slenkstį, bet staiga buvau grąžinta į vonios kambarį ir prispausta prie sienos...

****

Jaučiu jog jau nusivažiuoju:))))

Sori jaigu radot klaidų::))