Gyvenk Kaip Nori (RAŠOMA)

17

IGNO POV

-Kur ji taip ilgai? - mano susierzines balsas Danieliui nedavė ramybės.

-Nesijaudink ji turėtų greit grįžti.

-Ji išėjo nuo pat ryto, praėjo keturios valandos, - suurzgiu pažvelgdamas į laikrodį ant savo riešo. Dabar yra penkios.

Pabandžiau jei paskambint bet ji nekėlė ragelio.

SAROS POV

Sėdėjau klube kuris buvo netoli mūsų viešbučio. Gal man nustot bendrayt su Ignu kol jausmai neišblėso? Koke nesamone..

-Sveika gražuolę, - ant mano peties atsiranda ranka.

Pasisukis į ta žmogų sustingau. Šalia manęs stovėjo girtut girtutėlis Paulius.

-Jo sveikas,-nuimu lėtai jo ranką ir atsistoju- turiu eit.

-Kur susiruošiai, lėlyte? - jo plaštakos atsiranda ant mank liemens.

-Nelysk, nes neatsakau už savo veiksmus, - išsišiepiu.

-Jūs visos vienodos, - suprunkščia Paulius- sakot, bet nieko taip ir nedarot.

-Tikrai? - pakeliu antakį. Nieko nelaukus su kelieniu spiriu i jo tarpkojį- aš ne viso branguti.

Susmukes vaikinas kažką niurzgėjo. Praėjus pro jį nutariau jog jau laikas grįžti į viešbutį

-Šunsnukis, - niurzgėjau.

Pagaliau atsibeldus prie buto kuriame mes apsistoja. Palenkiau rankena.

IGNO POV

Vos išgirdęs prasiverenčių durų garsa pašokau nuo sofos.

-Kur tu sušiktai buvai? - nužiūrėjau Sara.

-Ne tavo reikalas, - ji mirktelėjo.

-Tu girta? - paklausiau susiraukdamas.

-Koks skirtumas. Svarbu aš čia ir tu nemyši iš baimės dėl manęs, - ji nusijuokė.

-Sara, eik persirenkt, tu dvoki- suurzgiu.

-Tik dėl to jog miegojom vienoje lovoje nereiškia jog gali dabar man aiškint, - ji sušnypščia.

Danielius su Amanda tik stovėjo ir žiūrėjo šitą cirką.

-Kaip tu mane nervini, - suurzgiu nusisukdamas nuo jos.

-Tai kodėl bendrauji su manim? - ji sumurma.

Sara uzsidaro savo kambarį. Papurtes galva nueinu atsisest vėl ant sofos.

-Eisiu pasikalbėti su ja, - Amanda lėtai nužingsniuoja link Saros kambario.

SAROS POV

-Ughhh, - paleidžiu pagalvę į siena. Kaip mane jis nervina.

-Yo ramei mergaite, - nusijuoke katik i kambarį įžiangus Amanda.

Papurtau galvą ir krentu nugara ant lovos gilia atsidūsdama.

-Aš jo nekenčiu, - suraukiu antakius.

-Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis,- nusijuokia Amanda.

-Nejuokinga, - sumurmu.

-Gerai, gerai, - pavarto akis blondine taip pat atsiguldama šalia manęs.

-Ar tau su Danielium buvo taspats? - paklausiu merginos atsisukdama į ją.

-Na,-ji sumurma- panašiai.

Lėtai linkteliu.

-Ką man daryt? - užsidengiu su rankom veidą. - vienpusė meilė knisa.

-Tikiu, - šypteli Amanda.

Kažkas patuksi į duris.

-Mes greit grįšim, - Danieliaus galva išlenda iš už durų.

Mes tik mostelim ranka toliau gulėdamos.