teacher // lh [✔️]

20 : pretty girl

- Kokio šūdo ponas Hemmings švilpauja? - Michael piktai pasižiūri į vyresnį vyrą pro savo kaktą dengiančius raudonus plaukus. - Jis niekada nešvilpauja.

- Nežinau, bet nuo to man skauda galvą, - garsiai atsidūsta Ashton suimdamas savo galvą į rankas. Calum linkteli sutikdamas.

- Jis vakar gavo.

- Vyruti, tai šlykštu, - Ashton nustato pasibjaurėjusią grimasą. - Nenoriu girdėti apie mūsų matematikos mokytojo nakties nuotykius, ačiū.

Ashley pasižiūri į mane savo besismaginančiu žvilgsniu. Lieku nuleidusi galvą ir sukandusi savo apatinę lūpą apsimetu, kad dirbu.

Mes su Luke dar nenuėjom taip toli ir nemanau, kad nueisim artimiausiu metu - vistiek, nemalonu apie tai kalbėti, ypač kai tai yra diskusijos topas.

- Tu manai, kad ji irgi mokytoja? - įsiterpia Michael. Noriu išnykti, dingti kažkur kur galėčiau būti iki pokalbio pabaigos.

- Pala, ką jis dulkina? - paklausia Calum.

- Vaikinai, - atsidūstu trumpam padėdama tušinuką ant stalo. - Ar galim pakalbėti apie kažką kitą?

- Bet tai įdomu, - suinkščia Michael trumpam nutildamas. - O Dieve, kad jeigu tai panelė Violet?

- Tikiuosi, kad ne, - Ashton nusipurto. - Ji beveik leliukas. Tai nelegalu.

- Ji gal tik keturiais metais už jį jaunesnė.

- Vistiek. Jis senas. Tai keista.

- Tu keistas, - Calum pavarto akis.

- Tu irgi.

- Vau, - tamsiaplaukis kilsteli antakius. - Tai buvo toks geras proveržis, beveik pajutau kaip teka mano smakru.

- Vyruti! Kas per šūd...

- Kodėl jūs iš vis esat mano draugai? - paklausia Ashley keistai pasižiūrėdama į juos.

Dirsteliu į jos darbą ir pamačiusi, kad ji jau beveik viską baigė, gaunu motyvacijos padaryti tą patį. Vienintelė problema, kad mano užduočių lapas man atrodo kaip neaiškių žodžių ir skaičių kratinys.

- Nes tu mus myli, per stipriai, kad paleistum, - triumfuojančiai taria Calum ir nusišypso.

- Aha. Taip, - Ashley nespėja nieko daugiau pasakyti, nes ją nutraukia garsus trenksmas.

Tai Luke. Jis kempinės kietąją dalimi beldžia į lentą norėdamas atkreipti klasės dėmesį.
Žaisdamas su savo lūpos žiedu, kuris šiandien sidabrinis, jis juodu lentos markeriu parodo į mus.

- Jūs, visi. Susikaupkit.

- Atsiprašau, pone Hemmings, - vienu metu atsako Ashley, Calum, Ashton ir Michael.

Nesusigaudau. Mano atsiprašymas nuskamba žymiai trumpiau, uždirbdamas man sutrikusius žvilgsnius iš draugų.

- Gerai, sere, - tariu nerūpestingu balso tonu.

Akies krašteliu matau, kaip Luke vos pastebimai įsitempia, raumenys šiek tiek praplėčia marškinius. Jo juodas švarkas numestas ant stalo, nors jis ir atrodo kaip modelis ką tik nuženges iš žurnalo, vistiek keista jį matyti be jo.

Esu pripratusi jį matyti arba su kostiumu, arba apsirengusį kaip roko grupės narį. Nieko daugiau.

Mano išsišokimas nebūna dėmesio centre ilgai - Calum nuvyja jį šalin trūktelėdamas pečiais, kiti vaikinai padaro tą patį.

Lengviau atsikvėpiu, Ashley nusibraukia nuo kaktos nematomą prakaitą. Tada pasilenkia prie manęs ir vypteli.

Nežinau kiek laiko praeina, bet aš ir vėl nebesugebu nustygti vietoj norėdama kalbėtis su savo draugais. Galvoju parašyti raštelį Ashley arba šalia manęs sėdinčiam Ashton, bet prisiminus ankstesnius įvykius apsigalvoju.