teacher // lh [✔️]

36 : spank

- Negaliu tavimi patikėti.

- Negaliu patikėti tavimi.

- Sophie, - Luke suirzusiai atsidūsta numesdamas savo raktus ant virtuvės stalviršio. Suinkščiu nuo metalo ir marmuro susidūrimo garso.

- Luke, - pamėgdžioju jį.

Jis vos pastebimai susiraukia, toliau spoksau į jį įsiutusiomis akimis.

- Nepulk manęs dėl kažko, ką padarei pati.

- Aš nieko nepadariau, - suneriu rankas sau ant krūtinės primerkdama akių vokus. Luke negali pilnai matyti mano veido išraiškos: jo akys apakintos delnų, galva giliai paslėpta rankose. - Tu esi tas kuris leido jai flirtuoti, čiupinėti tave ir...

- Ji tiesiog palietė mano petį!

- Tai nėra vienintelis dalykas kurį ji padarė!

- Tu pasielgei dar blogiau.

- Blogiau? - man atvimpa žandikaulis. Jo akys išsiplėčia.

- Ne, ne, klausyk, aš neturėjau to omeny šitaip...

- Aš žinau ką tu turėjai omeny, nes tau tai patiko, - nutraukiu jį su kaltinimais. Luke sunkiai nuryja seiles. - Bet aš nežinau, kas tau patiko labiau...

- Ką?

- ... ką padariau aš, ar ką padarė tavo buvusi, apie kurią, beje, tu man nieko nesakei.

- Ką po velniais tikėjaisi, kad darysiu? - paklausia Luke suglumusiu balsu. - Nustumsiu ją?

- Taip! - atsakau be abėjonių.

- Mieloji, aš negalėjau tiesiog...

- Taip, galėjai! - trepteliu koja, širdis dega su šaltu įniršiu. Jis žino kaip mane veikia tokie vardai ir dabar jis juos naudoja savo naudai.

Niekada nejaučiau jam tiek daug pykčio, bet įvykiai su Berkley sužadino manyje naujo tipo pavydą. Faktas, kad jis supyko ant manęs dėl to, ką aš dariau po stalu kai tuo tarpu ji buvo šalia, tik prideda didelę porciją bjaurumo prie šito jausmo.

Nebuvo taip, kad jis man nedavė leidimo. Jis davė ir jam tai patiko. Aš, žinoma, sužaidžiau savo dalį - mes galėjome būti prigauti, bet taip nenutiko. Taigi.

Luke pyksta nuo tada, kai Berkley išėjo iš kabineto. Būčiau pradėjusi kabinėtis prie jo tenais, bet mano burna buvo per daug užsiėmusi kai ko kito ryjimu. Ir tai nebuvo žodžiai.

Visą kelią į jo namus prasedėjome griežtoje tyloje. Išėjus iš mokyklos pagavau Puzzyvagon Ashley žvilgsnį ir pirštais parodžiau kaip užsisegu lūpas. Laimei, jie visi suprato užuominą ir išsuko iš stovėjimo aikštelės prieš tai parodydami krūvas piktų rankų gestų į mūsų pusę. Manau, kad viskas buvo juoko forma, nors nebuvo panašu, kad jiems būtų linksma.

Stebiu kaip jis nužvelgia mano profilį: netvarkingus plaukus, per didelius marškinėlius, užkimusią gerklę. Jo veide pasirodo kibirkštis kaltės.

- Mažyte, ji mano bosė.

- Užsičiaupk, - piktai prunkšteliu sunerdama rankas sau ant krūtinės kaip mažas vaikas. - Negali manęs vadinti šitaip kai pykstu ant tavęs.

- Aš taip ir maniau, kad pyksti ant manęs! - surėkia Luke prieš man išeinant iš kambario.

Pradedu eiti link svetainės, jis seka iš paskos kaip pasiklydęs šuniukas vis bandydamas sugriebti mano riešą. Nesėkmingai.

Luke žingsniai lieka kažkur koridoriaus gale, galiausiai užsibaigiu prie laiptų. Užlipu ant pirmo, antro, trečio laipto. Luke mėgdžioja kiekvieną mano judesį. Tuoj nusirausiu plaukus.