teacher // lh [✔️]

05 : mall boy

Taigi, dar ne savaitgalis, nepadariau nei vienos pamokos namų darbų, Ashley nusprendė su Michael praleisti pamokas, o Ashton peršalo. Likom vieni su Calum - klasėje su dar dvidešimt vienu mokiniu ir matematikos mokytoju kuris negali pakęsti tiek jo, tiek toleruoti manęs.

Ir lyg viso to būtų negana, šiandien reikia atiduoti namų darbus. Namų darbus kurių aš nepadariau.

Visos pamokos vienodos. Aš įeinu, atsisėdu, ponas Hemmings pašaipiai į mane pasižiūri, o kažkuri iš merginų bando su juo flirtuoti bandydama gauti papildomų balų.

Nusisuku, dirbu savo darbą, atiduodu jį. Tai paprasta, tikrai. Ponas Hemmings sumurma "šaunuolė", Calum erzina mane vadindamas mokytojo gyvūnėliu, seras puikiai išgirsta trumpą pokalbį lyg jis būtų girdimas per mikrofoną. Ir nepaisant to, kad akivaizdu, jog Calum tas kuris pradeda pokalbį, aš vistiek pakliūvu į bėdą už kalbėjimą.

Šiuo metu aš klasėje, visi kiti jau senai išėjo. Ir vėl prarandu dešimt minučių savo fotografijos pamokos, bet panelei Payne tai nerūpi.

Bet man rūpi ir nors dešimt minučių atrodo nedaug, atiduočiau už jas bet ką. Mokymasis kaip pagauti idealų kampą darant nuotrauką man atrodo daug svarbesnis nei eilinis atsiprašinėjimas matematikos mokytojui.

Ponas Hemmings vis dar neužsiminė apie raštelį. Žinau, kad jis jį perskaitė - įsitikinau tuom prieš porą savaičių išeidama iš jo kabineto. Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad jis nepradėjo kalbėti apie tai - būtų tikrai nemalonus pokalbis.

- Nieko blogo nepadariau, - atsidūstu, bėgant dienoms ši frazė tampa rutina.

Atsisėdu ten kur paprastai - prieš jo stalą, susikeliu koją ant kojos ir timpteliu žemyn sijoną paslėpdama savo nuogą šlaunų odą.

Ponas Hemmings paima kempinę ir pradeda valyti lentą.

- Jūs visada kaltinat mane dėl visko, - nepasiduodu. Paprastai sedėčiau ir tyliai klausyčiausi to, ką jis turi pasakyti, bet ne šiandien. - Nors aš nieko nepadarau.

- Tu nepakliuvai į bėdą, Sophie, - sumurma ponas Hemmings. Kai lenta tampa švari, jis padeda kempinę į vietą ir prieina prie projektoriaus.

Atrodo, kad jis negali nustygti vietoje - kai jis bando pasiekti projektoriaus išjungimo mygtuką, jo marškiniai šiek tiek pasikelia atidengdami idealią V liniją ant jo liemens.

Skubiai nusuku žvilgsnį šalin nenorėdama, kad mano akys būtų prigautos žiūrinčios ten kur neturėtų žiūrėti.

- Tada kodėl aš čia? - burbteliu kaip mažas vaikas ir suneriu rankas sau ant krūtinės.

Ponas Hemmings neatsako. Vietoj to jis prieina ir lėtai atsisėda ant mano stalo. Šokiruota dėl mūsų artumo skubiai patraukiu savo rankas.

- Norėjau pasikalbėti apie tavo pažymius.

- Mano pažymius? - pakartoju.

Jis linkteli.

- Man baisu, kad jie... - jis lyg nežinodamas ką sakyti nutyla ir pakelia akis į lubas. - prastėja.

- Ką? - man atvimpa žandikaulis. - Bet...

- Tu padarai visus darbus, panele Hayes, taip. Tu visada laiku atiduodi savo namų darbus, ir vėl taip. Tavo elgesiui vis dar reikia tobulėjimo, nors jis daug geresnis nei buv...

- Tada kame problema? - piktai kosteliu.

Ponas Hemmings atsidūsta.

- Sophie, ar tu supranti bent pusę to, ką aš mokau?