teacher // lh [✔️]

26 : clit

- Sophie.

- ...

- Soph...?

- ...

- ...Sophie!

- Ką? - šokteliu. Calum šnypščia man į ausį pro iš rankų sudarytą tunelį. Garsiai atsidūstu. - Kas yra?

- Tu kažkur išskridai ir vėl, - suzyzia jis ir pirštu beda man į šonkaulį, nejučia krūpteliu. - Kas tau darosi?

- Nieko.

- Ar tau skauda?

- Ne.

- Ar tu miršti?

- Ne!

- Ar tau mėnesinės?

- Ne.

- Tada kas? - Calum garsiai atsidūsta atkreipdamas bibliotekininkės dėmesį.

Moteris tarsteli kažką padriko apie tylą bibliotekoje užsidirbdama iš mūsų netikras šypsenas.

- Atleisk, Gail, - tingiai, bet apgailestaujančiai taria Calum. Kai bibliotekininkė atsuka mums nugarą, Calum akimirksniu atsisuka į mane. - Velniop Gail.

Sukikenu ir nusuku žvilgsnį į man ant kelių gulintį iškarpų albumą. Išpūčiu žandus ir nutraukusi polaroidines nuotraukas laikančią gumytę, paskleidžiu paveikslėlius prieš save ant grindų.

Calum nuobodžiaujančiai spokso į savo istorijos vadovėlį, galiausiai nesusilaikęs pasižiūri į neryškias nuotraukas.

- Šį kartą jokių liemenėlės nuotraukų? - paklausia jis.

- Ne, - paraustu. Pradedu klijais tepti Ashley ryškiai violetinių plaukų nuotraukos nugarinę pusę, stengdamasi neišterlinti kraštų. - Jos išleistuvių šokių komitetui.

- Ką tau reikia daryti?

Trūkteliu pečiais.

- Tiksliai net pati nežinau. Panelė Flynn man duoda sąrašą dalykų kuriuos turiu nufotografuoti, taip ir darau.

- Smagu.

- Galima ir taip sakyti, - nusišypsau.

Leidžiu savo mintims nuklysti. Nors Calum vos už kelių pėdų, jis negali girdėti mano minčių, todėl galiu galvoti apie tai ko negaliu pasakyti.

Luke pastarosiom dienom lyg kabo ant krašto - jis be perstojo susirūpinęs, gal net atrodo atšalęs. Galiu pasakyti tai iš to kaip jis pasimeta ir koks atrodo išsiblaškęs kai kažkas paklausia jo klausimo arba kaip sunkiai juda jo prie mano lūpų prispaustos lūpos kai visi išeina iš kabineto.

Sakyti, kad esu sunerimusi būtų tikrai per mažai. Viskas taip blogai, kad jis net pamiršo mūsų papildomas pamokas. Dėl to turėjo įsikišti Harry.

"Nežinau daug apie matematiką" nervingai prunkštelėjo jis man prieš akis versdamas per daug pažįstamą aplankalą. Tik vėliau supratau, kad jis priklauso Luke. "Bet ponas Hemmings paliko man papildomų priemonių tavo mokymui, todėl neturėčiau būti per daug bevertis."

"Nuostabu."

Tai nebuvo nuostabu, tai buvo siaubinga; faktas, kad Luke savo mylimą subjektą perleido dailės mokytojui tik įrodė, kad jis stresuoja dėl kažko, ko negaliu sutvarkyti.

"Ar viskas gerai, Luke?" nesenai klausiau švelniai masažuodama jo pečius, lyg tai palengvintų visą naštą kurią jam tenka nešti. Tai nepadėjo ilgam - vos atitraukiau rankas, jo raumenys ir vėl įsitempė.