Always (1, 2, 3 sezonai)

"...love will remember..."

Per tris likusias Amandos viešėjimo dienas pas mane nenuveikėme nieko ypatingo. Daugiausiai laiko praleidom kalbėdamos apie praeitį.
Kadangi iš namų niekur nėjome, nesusidūrėme su niekuo iš praeities.
Dabar lydėjau nueinančią Amandą žvilgsniu. Dar kartą atsisukusi pamojavo man ir Troy. Nusišypsodama nusisuko ir patraukė tolyn. Neįsivaizdavau, ką turėčiau daryti toliau su savo gyvenimu.
Grįžus namo įsijungiau kompiuterį ir pamaitinusi Troy ėmiau ieškoti darbo skelbimų.
Po kelių valandų ieškojimo ir nervinimosi nepavyko nieko rasti.
Per langą pamačiau kaip Louis pabučiuoja El ir išvažiuoja iš kiemo. Kelias minutes pasvarsčiau ir paėmiau ant rankų Troy. Užrakinau namų duris ir perėjau per kiemą atsidurdama pas kaimynus. Paspaudžiau durų skambutį ir laukiau, kol rudų plaukų savininkė jas atidarys.

-Užsiėmus?-paklausiau vos ji pravėrė duris.

-Žinoma ne, užeik.-nusišypsojo.-Ar kasnors nutiko?

-Ne, viskas gerai. Tiesiog norėjau su kažkuo pašnekėti. Žinoma, jei tu ne prieš.-pasakiau nuspirdama batus.

-Padarysiu arbatos.-suplojo rankomis.

-Ačiū.-sukikenau ir pastačiau Troy ant žemės.

Iš pradžių kiek nedrąsiai, bet vėliau pagreitinęs žingsnį jis nuėjo paskui El.

-Taigi, kas tavęs neramina?-paklausė padėdama du puodelius ant stalo ir pasiimdama Troy ant kelių.

-Nežinau ką daryti su savo gyvenimu.-truktelėjau pečiais.-Palikau Caleb verslą, bet atrodo nieko daugiau ir nesugebu.

-Bet tai juk pavojinga. Rizikuoji savo ir Troy ateitimi.-rūpestingai pasakė.

Prasižiojau sakyti, bet mane pertraukė atsidarančių lauko durų garsas.

-Tikriausiai man metas.-supanikavau ir atsistojau nuo sofos.

-Nusiramink, tai tik Louis. Viskas bus gerai.-El paėmė mane už rankos.

-El! Turime svečių!-surėkė Lou eidamas į svetainę.-Oh. Sveika?-šiek tiek pasimetė.

-Labas.-šyptelėjau.

-Na, bus kiek nemalonu.-sumurmėjo ir atsisuko į duris, pro kurias įėjo Zayn.

Susmeigęs žvilgsnį į mane kelias minutes tiesiog spoksojo. Sumirksėjęs lėtai priėjo ir stipriai suspaudė mane savo gleby.
Akyse susikaupė ašaros ir taip pat jį apkabinau.

-Maniau niekada tavęs nepamatysiu.-sušniurkščiojo ir paglostė man nugarą.

-Aš taip pat. Atsiprašau.-sušnabždėjau.

Jis atsitraukė ir nusibraukdamas išriedėjusias ašaras nusijuokė.

-O kas šis mažasis vyrukas?-paklausė Lou pakeldamas Troy ir pasisodindamas ant pečių.

-Tai Troy.-šyptelėjau.

-Dirbi aukle?-nusijuokė nešiodamas jį pirmyn atgal ir kutendamas.

-Dirbu mama.-atsakiau ir stebėjau vaikinų reakcijas.

-Mama?!-pasakė Zayn.-Palikai mus trims metams ir tu jau mama?!

-Tai nutiko neplanuotai.-truktelėjau pečiais.

-Kiek jam metų?-paklausė Lou, kol Troy nenustojo krykštauti.

-Du su puse.-nusišypsojau.

-Tikriausiai jūs su vaikinu labai laimingi.-šyptelėjo.

-Neturiu vaikino.-nusijuokiau ir papurčiau galvą.-Niekas nenori merginos, kuri turi dviejų metų vaiką.

Visi nusijuokė ir Louis padėjo Troy ant žemės. Šis mažais žingsniukais, neskubėdamas nuėjo prie Zayn kojų ir ištiesęs rankas laukė, kol bus pakeltas į orą.
Zayn su didele šypsena jį užsikėlė ant pečių, kaip ir Louis.
Džiaugiausi, jog nė vienas iš jų neklausinėjo apie Troy tėvą ir nenutuokė, jog tai Harry.

-Galime pašnekėti? Dviese?-paklausė Zayn.

Atsisukau į El ir ši linktelėjo. Priėjusi paėmė Troy.

-Prižiūrėsim jį.-pasakė.

Išėjau į kiemą kartu su Zayn ir patraukėme rajono gatvele.
Kelias minutes ėjome visiškoje tyloje, todėl visą tą laiką jaučiau įtampą. Netrukus prabilau.

-Žinau, ką nori man pasakyti. Ir aš tikrai atsiprašau. Neturėjau kito pasirinkimo.-atsidusau.

-Neturėjai? Alex, viską galėjome išsiaiškinti. Būtume tave palaikę.-pasakė kiek pikčiau.

-Viskas nebuvo taip paprasta. Per mane turėjote begales problemų, nenorėjau apsunkinti jums gyvenimo dar labiau. Atsirado Troy ir viskas apsivertė aukštyn kojomis.-pasakiau.

-Alex, juk žinai, kad nebūtum apsunkinus. Visi tavęs pasiilgome. Viskas galėjo būti kitaip. Būtum susitaikius su Harry, o Troy nė nebūtų. Išvis, kas per asilas palieka savo merginą su vaiku?!-Zayn darėsi vis piktesnis.

-Tu nesupratai, tiesa?-šyptelėjau.

-Nesupratau ko?-susiraukė.

-Troy yra Harry sūnus.-pasakiau ir jis sustojo.

-Ką?!-sušuko.

-Manai išvažiavau šiaip sau?! Nesakyk, jog galvojai, kad išvažiavau dėl sušikto barnio su Harry!-piktai sušukau atsisukdama.

-Ar nemanai, jog galėjome tai išspręsti?! Harry turėjo teisę žinoti apie jį! Tu tiesiog mus palikai, nes galvoji vien apie save!

-Tikriausiai be manęs jums geriau.-jau ramiai pasakiau ir linktelėjusi pražygiavau pro Zayn eidama link namų.

-Alex, nedrįsk taip išeiti! Mes nebaigėme!-vis dar šaukė jis.

-Aš baigiau.-trumpam atsisukau ir vėl pradėjau eiti.

-Ar taip darysi visuomet?! Kai susidursi su problemomis, nuo jų bėgsi?!-vis dar šūkavo.

Iškėliau vidurinį pirštą ir greitai nužingsniavau į El ir Louis kiemą.

Atidariau Lou ir El lauko duris eidama tiesiai į svetainę.

-Ar viskas gerai?-paklausė El.

-Ne. Mums laikas. Susitiksime kitą kartą.-pakėliau Troy nuo žemės ir ėjau link durų.-Iki.-sušukau ir užtrenkiau namo duris.

Kieme stovėjo Zayn ir pasirėmęs į Louis mašiną rūkė. Praėjau pro jį nueidama į savo kiemą ir įeidama į namus.
Paleidau Troy ir jis nubėgo žaisti su savo žaislais. Per tą laiką padariau sau ir jam valgyti.

Pro atidarytą virtuvės langą galėjau puikiai girdėti kaip El ir Louis šaukia ant Zayn. Beklausant pasidarė šiek tiek juokinga.

Sėdėjome ant svetainės sofos ir kartu su Troy žiūrėjau jo filmukus. Nuaidėjus durų skambučiui palikau Troy sėdėti ir nuėjau atidaryti durų.

-Aš neturėjau to omenyje. Atsiprašau.-Zayn pakėlė akis.

-Užeik.-atsidusau ir apsisukusi nuėjau link virtuvės.

-Tikrai nenorėjau to pasakyti. Nė neįsivaizduoju kaip sunku tau buvo.-pasakė atsekdamas iš paskos.

-Žinai, kiekvieną dieną visus šiuos tris metus gailėjausi, jog jus palikau. Kiekvieną naktį norėjau nusipirkti bilietą atgal ir grįžti. Bet aš bijojau. Bijojau, jog ant manęs pykstat, bijojau, jog nepriimsite manęs atgal. Todėl manau tai didžiulis stebuklas, kad tu, El bei Louis su manimi išvis šnekatės. Ypač tu.-pasakiau atsiremdama priešais jį.

-Visiems buvo sunku be tavęs.-pasakė.

-Man taip pat be jūsų.-papurčiau galvą.

Zayn priėjo prie manęs ir išskėtęs rankas stipriai suspaudė savo gleby.

-Pasiilgau tavęs, Alex.-nusijuokė į plaukus.

Sukikenau ir atsitraukėme.

-Džiaugiuosi, jog jūs vėl su manimi.-linktelėjau.