Always (1, 2, 3 sezonai)

"...oh spaces between us..."

Kaip ir kiekvieną rytą, pasivarčiau su Harry lovoje, pažaidžiau su Troy, paruošiau visiems pusryčius ir išvažiavome tvarkyti reikalų. Vestuvėms artėjant liko vis mažiau rūpesčių, bet jaudulys po truputį didėjo. Mačiau kaip Harry nervindavosi vos kažkam prakalbus apie įžadus ar pačias vestuves, todėl kiek suabejojau ar jis tikrai tam pasiruošęs.

-Harry.-pagavau jį už rankos.

-Taip, brangioji?-atsisuko pasitaisydamas plaukus.

-Ar viskas gerai?-trumpam pasistiebiau.

-Ką turi omeny?-šiek tiek susiraukė.

-Esi užtikrintas dėl vestuvių? Pastaruoju metu atrodai nervingas.-pakėliau akis į jį.

-Na, juk aš pasipiršau tau, kaip galiu nebūti tikras?-patrukčiojo pečiais.-Tai įtampa. Nekenčiu viso to pasiruošimo ir bandymo įtikti žmonėms. Žinau, kad tau tai svarbu, atleisk.-prisitraukė mane.

-Man? Mano manymu galėjome susituokti dviese ir niekam to nesakyti.-nusijuokiau jam į krūtinę.

-Tikrai?-šiek tiek atsitraukė.

-Tikrai. Bet turint tokią šeimą ir draugus niekas mums to neleistų.-abu nusijuokėme.-Pamatysi, vestuvės bus gražios ir tu džiaugsiesi, jog viskas papuošta.-mirktelėjau.

-Vienintelis dalykas, kuriuo džiaugsiuosi tą dieną, yra tai, jog tu ištekėsi už manęs.-kilstelėjęs mano smakrą jis sujungė mūsų lūpas.

-Myliu tave, Harry.-nusišypsojau.

-Myliu tave, ponia Styles.-sukikeno ir mes grįžome prie salės tvarkymo.

-Atrodo viskas paruošta.-apsidairiau.

-Ar pasiruošus tapti mano žmona?-atsisuko į mane.

-Taip. O tu?-vis dar apžiūrinėjau salę.

-Taip, aš irgi pasiruošęs tapti savo žmona, Alex.-nusijuokė ir apkabino mane per pečius.

-Kaip manai, Gemma atvyks?-parėmiau galvą į jį.

-Sunku pasakyti.-pakštelėjo į mano viršugalvį.-Ji šnekasi tik su mama.

-Pabandysiu su ja pasikalbėti. Vėl.-atsidusau.

-Tuomet eime.-ištiesė ranką ir sunėrė mūsų pirštus.

Užrakinę salę išvažiavome. Pasiėmę Troy iš Jessicos grįžome namo ir aš vėl išvažiavau. Šį kartą pas Gemma.

Kaip ir kiekvieną kartą pasisveikinau su Anne, persimetėme keliais žodžiais ir aš užbėgau laiptais į viršų. Nestipriai pabeldžiau į duris ir laukiau kokio nors atsakymo.

-Mama, sakiau, jog niekur nenoriu eiti. Palik mane ramybėje.-suurzgė ji.

-Tai aš.-trumpai pasakiau.

Pasigirdo žingsniai per kambarį ir netrukus durys užsirakino.

-Gemma, prašau, aš tik noriu pasikalbėti. Tai nėra sveika, tu žinai tai.-tyla.-Gemms, aš pasiilgau tavęs. Kodėl negali su manimi pasikalbėti?-ji vėl nieko neatsakė.-Tikiuosi dalyvausi vestuvėse. Harry ir aš tavęs pasiilgome. Jis tavo brolis Gemma, negali su juo taip elgtis. Nežinau ką Luke tau padarė ir kodėl su mumis nešneki, bet tikiuosi išvysti tave šeštadienį. Mano širdis sudūžtų, jei nematyčiau tavęs vienoje iš svarbiausių akimirkų savo gyvenime.-atsidusau.-Pasiilgau tavęs. Tikrai.-sušnabždėjau labiau sau nei jai ir atsitraukusi nuo durų palikau Styles namus.

Gemma

Eilinė diena kai guliu savo lovoje, su ta pačia pižama jau dvi savaites, tikrai labai ilgai neplauta galva ir dėžute ledų. Žiūrėjau savo mėgstamą serialą ir nė neketinau šiandien keltis.
Mano ausis pasiekė švelnus beldimas į duris ir aš pavarčiau akis. Kiek galima prie manęs lysti? Maniau aiškiai parodžiau mamai, kad nenoriu niekur eiti.

-Mama, sakiau, jog niekur nenoriu eiti. Palik mane ramybėje.-suurzgiau.

-Tai aš.-pasigirdo tylus Alex balsas.

Pašokusi iš lovos greitai perėjau per kambarį ir užrakinau spyną. Kad ir kas nutiktų, negaliu jai leisti manęs tokios pamatyti.

Gemma, prašau, aš tik noriu pasikalbėti. Tai nėra sveika, tu žinai tai.-ji pasakė mandagiai ir aš puikiai tai žinojau.-Gemms, aš pasiilgau tavęs. Kodėl negali su manimi pasikalbėti?-tęsė ji, bet negalėjau ištarti nė žodžio.-Tikiuosi dalyvausi vestuvėse. Harry ir aš tavęs pasiilgome. Jis tavo brolis Gemma, negali su juo taip elgtis. Nežinau ką Luke tau padarė ir kodėl su mumis nešneki, bet tikiuosi išvysti tave šeštadienį. Mano širdis sudūžtų, jei nematyčiau tavęs vienoje iš svarbiausių akimirkų savo gyvenime.-mano akyse suskaupė ašaros.-Pasiilgau tavęs. Tikrai.-ji sušnabždėjo vos girdimai ir atsitraukusi nuo durų nuėjo.

Sėdėdama prie durų vis negalėjau nustoti kūkčioti. Alex ateina čia beveik kiekvieną dieną vis prašydama manęs tik pasikalbėti, o aš kaip paskutinė kvailė ją ignoruoju. Ignoruoju net tik ją. Visus. Net savo brolį, kuris atrodo padarytų viską dėl manęs.
Giliai įkvėpiau ir atsistojau nuo žemės. Kritau į lovą ir nusišluosčiusi ašaras grįžau prie ledų valgymo bei savęs gailėjimo. Trumpam padėjau vieną ranką ant savo išsikišusio pilvo.

-Sveika, mažyle.-sušnabždėjau paglostydama.-Galbūt nebūsiu pati geriausia mama, bet mums viskas bus gerai, pamatysi. Neleisiu, kad tau kažkas atsitiktų.

Alex

Išsukusi iš Styles kiemo traukiau link namų. Prisiminusi, jog reikia nupirkti ką nors vakarienei, stabtelėjau parduotuvės aikštelėje. Lauke jau buvo pradėję temti, tad skubėjau. Šiek tiek nervinausi, nes prie kiekvieno šviesoforo degdavo raudona šviesa. Surinkusi Harry numerį paspaudžiau skambinimo mygtuką ir įjungiau garsiakalbį. Po kelių pyptelėjimų jis atsiliepė.

-Hey, kaip sekėsi su Gemma?-atsiliepęs paklausė.

-Ji vis dar su manimi nesišneka. Ar matei ją nuo to laiko, kai ji grįžo?-susiraukiau.

-Yeah, vieną kartą. Bet pastaruoju metu ji tiesiog tūno savo kambaryje. Mama kažką žino, bet ji man nieko nepasakoja.-atsiduso jis.

-Neįsivaizduoju, ką daryti.-pasakiau ir pastačiusi automobilį parduotuvės aikštelėje, išlipau.

-Galbūt mums reikėtų...Kas per šudas?-jo balse išgirdau sumišimą.

-Harry?-sustojau viduryje aikštelės.

-Troy, lik čia.-jis pasakė ir girdėjau tik žingsnius.

-Harry, maldauju, pasakyk kas vyksta.-garsiau pasakiau.

-Viskas gerai, tikriausiai dingo elektra. Einu patikrinti.-sumurmėjo.

-Oh.. išgązdinai.-atsidusau vis dar stovėdama toje pačioje vietoje.

-Štai, viską sutvarkiau.-pasakė jis fone pasigirdo šurmulys.-Troy, bėk!-sušuko Harry ir iš garso galėjau suprasti, jog jo telefonas nukrito ant žemės.

Sukausi bėgti link mašinos, bet atsitrenkiau į dvi vyriškas krūtines. Priešais mane stovėjo du vyrai su juodomis kaukėmis, todėl negalėjau matyti kas slepiasi už jų. Norėjau juos apeiti, bet jie pasislinko į šoną taip užstodami man kelią. Vienas iš jų suėmė mane už rankų ir linktelėjo kitam. Jis apėjęs iš už nugaros stipriai užspaudė mano burną ir laikydamas vedė link baugiai atrodančio autobusiuko. Kitas vyras iš manęs atėmė rankinę bei telefoną, todėl giliai kvėpuodama stengiausi sugalvoti kaip ištrūkti iš čia. Pasimuisčiau, bet jis buvo per daug stiprus. Atidarę galines duris jie įmetė mane vidun ir iškart uždarė užrakindami. Čia sėdėjo dar trys su kaukėmis. Kad ir kaip bandžiau priešintis, jie užklijavo man burną ir užrišo akis. Mašina pradėjo važiuoti. Aš mirus.