Praplėšiau akis nuo šviesos sklindančios iš bala žino kur. Stipriai susiraukiau nuo didžiulio skausmo galvoje ir kelias minutes pagulėjusi nusprendžiau vėl atsimerkti. Burnoje buvo dykuma, šviesa atrodo degino ir viskas aplink sukosi. Užsimerkusi bandžiau prisiminti kas nutiko vakar, bet viskas ką prisiminiau, buvo tai, kaip vaikinai mane pagrobia ir padavėja atneša taures bei stikliukus. Buvau mūsų su Harry lovoje. Kadangi buvau nusisukusi į langą, negalėjau matyti ar kas nors guli šalia manęs, o kad pakelčiau galvą, reikėjo įdėti per daug pastangų. Galų gale sukaupusi visas jėgas lėtai kilstelėjau galvą ir pasukau ją į šoną vėl padėdama ant lovos. Harry gulėjo šalia. Atsidusau iš palengvėjimo, jog tai nebuvo kažkas kitas. Jis buvo be kelnių ir be marškinėlių, taip kaip visada jis ir miega. Nežinojau ką aš vilkiu, bet jaučiau medžiagą ant savo kūno. Kojos tikriausiai buvo apnuogintos, bet šalta man tikrai nebuvo. Harry kūnas sukrutėjo, bet jis neatsisuko. Po kelių minučių sunkiai pakėlęs galvą padėjo ją kaip ir aš.
-Labas rytas.-pasakė jis užkimusiu balsu ir aš susiraukiau.
-Maldauju, nešauk. Man plyšta galva.-sušnabždėjau.
-Ar žinai kaip aš čia atsiradau?-jau tyliau paklausė.
-Ne.-užsimerkiau.-Nežinau net kaip pati grįžau.
-Ar vakar buvo linksma?-sušnabždėjo.
-Tikriausiai. Ne itin prisimenu.-sukikenau.-O tau?
-Aš taip pat nežinau.-prunkštelėjo.
-Mums reikia keltis.-sudėjavau.
-Reikia.-atsakė jis ir mes toliau gulėjome lovoje.
Nežinau kiek laiko taip tysojome lovoje, bet galų gale, turėjau atsikelti. Giliai įkvėpusi pasirėmiau rankomis ir pakilau nuo lovos. Stiprus galvos skausmas perėjo per smegenis, bet nekreipiau į tai dėmesio ir netrukus jis praėjo. Harry šiek tiek padėjavo, jog tai pats sunkiausias rytas jo gyvenime ir galų gale atsikėlė kartu su manimi. Kelias minutes pasėdėjome ant lovos krašto ir atsikėlę nuėjome į virtuvę. Ant stalo buvo priklijuoti du rašteliai.
"Alex, paskambink man.
-Zayn."
"Harry, paskambink man.
-Emily."
-Kas per velnias?-susiraukiau rodydama Harry lapelius.
Jis kelias minutes juos stebėjo, bet galiausiai supratęs, jog nieko apie tai nežino tik patrukčiojo pečiais.
-Pirmiau kava.-sumurmėjo.-Gersi?
-Tyčiojies?-paklausiau iš spintelės traukdama žalią arbatą.
-Kur Troy?-paklausė pildamas karštą vandenį į puodelius.
-Neįsivaizduoju. Bet kokiu atveju turėsime paskambinti Zayn su Emily. Manau jie žinos.-pasakiau įsidėdama cukraus į savo arbatą.
Kol arbata atvėso, su Harry išgėrėme turbūt du litrus vandens. Stovėdami gėrėme savo gėrimus, apie maistą neturėdami jokių minčių. Tikriausiai jei ką nors suvalgyčiau, visas skrandžio turinys atsidurtų tualete. Gerdama atkreipiau dėmesį, jog buvau su man kiek per dideliais Harry marškinėliais ir žinoma apatiniais.
Padėjau puodelį į kriauklę ir atsidususi ėmiau ieškoti telefono. Patikrinusi svetainę grįžau į miegamąjį. Telefonas ir šalia padėta rankinė gulėjo ant spintelės šalia lovos.
Vėl atsiguliau į lovą ir surinkau Zayn numerį. Po kelių pyptelėjimų pasigirdo jo balsas.
-Rytas, Watson.-pasakė.
-Jei taip šauksi, su tavim nekalbėsiu.-numykiau.
-Atleisk, pamiršau apie tai. Kaip rytas?-paklausė.
-Sunkus.-išpūčiau orą.
-Ar ką nors atsimeni iš vakar?-paklausė.
-Tik nuotrupas. Galima sakyti ne.-pasakiau užversdama galvą.-O ką?
-Nieko, tiesiog įdomu.-keistai pasakė.-Gerai, man laikas, geros dienos.-pasakė ir iškart padėjo ragelį man nespėjus paklausti kur Troy.
Į kambarį įėjo Harry, kuris telefonu vis dar kalbėjo su Emily.
-Gerai, tik vėliau. Aha. Iki.-pasakė jis ir numetė telefoną ant spintelės.
-Ką sakė Emily?-paklausiau.
-Troy pas Jessica, turėsim jį pasiimti.-atsigulė šalia.
-Nemanau, jog esame pakankamai geros būklės vairuoti.-atsidusau.
-Yeah, sutinku. Nuvažiuosim kiek vėliau.-apkabino mane per liemenį.
-Noriu miego.-padėjau galvą ant jo krūtinės.
-Aš taip pat.-nusijuokė.
-Ar būtume labai blogi tėvai, jei kelias valandas pamiegotume?-susiraukiau.
-Manau ne patys blogiausi.-Harry prunkštelėjo taip priversdamas mane nusišypsoti.
Neturėjau jėgų kalbėti, todėl tik užsimerkiau.
-Maldauju, atsibusk.-susiraukiau nuo purtymo.
Sunkiai atmerkusi akis pažiūrėjau į Harry.
-Ką?-paklausiau.
-Prispaudei mane, o aš be galo noriu į tualetą. Ir beje, jau vakaras.-suinkštė.
Nusijuokiau supratusi, jog miegojau galima sakyt užlipusi ant jo. Nusiritau ir Harry išbėgo į tualetą. Tuo tarpu aš atsikėliau iš lovos bei prisiverčiau pasiimti švarius drabužius ir palysti po dušu. Nebuvo taip blogai kaip ryte, bet vis dar jučiausi ne kaip. Prastovėjusi duše gal valandą nusprendžiau, jog laikas eiti. Išlipusi nusisausinau kūną ir apsivilkau drabužius. Grįžusi į kambarį užleidau dušą Harry.
-Jei nori, galiu paimti Troy pati. Man būtų į naudą prasiblaškyti.-pasakiau šukuodama drėgnus plaukus, kol jis lipo į dušą.
-Gerai. Paruošiu mums vakarienę.-pasigirdo balsas iš už dušo kabinos užuolaidos.
-Gerai.-sutikau ir išėjau iš vonios palikdama jį toliau maudytis.
Išsidžiovinau plaukus ir pasiėmusi telefoną bei piniginę palikau namus. Nors iki Jessicos namų apie penkiolika minučių, nusprendžiau eiti pėsčiomis. Nesijaučiau pakankamai saugi, jog galėčiau vairuoti. Eidama kelis kartus nusijuokiau iš savęs, jog sugebėjau taip prisigerti, jog nieko neatsiminčiau. Galvoje sukosi daugybė klausimų. Kas mane parvežė? Kas paguldė į lovą? Galų gale, kas mane perrengė? Ir apskritai, ką vakar veikiau?
Taip bemąstant priėjau Jessicos namą. Verandoje degė šviesa ir supamoje kėdėje sėdėjo Jessica. Jai ant kelių įsitaisęs krykštavo Troy.
-Sveikučiai.-nusišypsojau lipdama laiptais.
-Alex, brangioji.-Jessica pamojo, jog prisėsčiau.
-Ir kaip jums sekėsi?-paklausiau atsisėdusi.
-Atrodai ne kaip.-Jessica nusijuokė.
-Ačiū.-sarkastiškai pasakiau pavartydama akis.
-Troy ar gali nueiti susirinkti savo daiktus?-Jessica paklausė norėdama likti dviese su manimi.
-Maldauju, nežudyk manęs.-pasakiau jam pabėgus į vidų.
-Viskas gerai, suprantu jus.-nusikvatojo.-Kiek išgėrei?
-Tiesa tokia, jog...neprisimenu.-padariau kvailą šypseną.-Neprisimenu nieko.-nusijuokiau.
-Juokauji?-Jessica išpūtė akis, o aš tik papurčiau galvą.-Ir teisingai. Jums reikėjo atsipalaiduoti. Ypač tau, kada paskutinį kartą linksminaisi? Devyniolikos Troy jau sūpavai ant rankų ir tikriausiai nuo tada nebuvai taip atsipalaidavusi.-palinksėjo.
-Niekada apie tai nesusimąsčiau.-užkėliau kojas ant kėdės ir prisitraukiau prie savęs.
-Pagalvok, jei ir palikdavai man Troy, ryte vos pabudusi skubėdavai jį pasiimti. O dabar daug dirbi, patiri daug streso ir viskas įtempta. Atsipalaiduoti sveika.-truktelėjo pečiais ji.
-Yeah, gal šiek tiek persistengiau, bet manau man to reikėjo.-palinksėjau.
-Paskutinį kartą.-pasakė ji.
-Paskutinį kartą.
YOU ARE READING
Always (1, 2, 3 sezonai)
Fanfiction"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
