Always (1, 2, 3 sezonai)

"...we lit the whole world up..."

-Klausau?-per miegus atsiliepiau į skambantį telefoną.

-Alex,  o dieve, tu nepatikėsi!-klykė Emily ir tai mane privertė atsisėsti lovoje.

-Kas nutiko?-paklausiau susiraukdama.

-Man skambino mūsų įmonės, kurioje dirbu partneriai ir jie siūlo man darbą!-toliau rėkė ji.

-Emily, nustok mane gąsdinti.-kritau atgal į lovą.-Sveikinu.-sumurmėjau.

-Darbas Los Angeles.-tyliai pasakė ji.

-Ką?!-išpūčiau akis.-Manau nuo to reikėjo ir pradėti. Tai? Ar tu sutikai?-paklausiau.

-Pirmiau norėjau pasitarti su tavimi ir Zayn.-pasakė.

-Ką sakė Zayn?-apsiverčiau ant pilvo.

-Jis dar nežino, bet nemanau, jog jis būtų prieš.-nusijuokė.-Darbas tikrai labai gerai apmokamas, o ir tu būsi vos už dviejų valandų kelio.

-Tavo vietoje jau kraučiausi daiktus ir dėčiau skelbimą, jog parduodamas butas.-nusijuokiau.

-Darbas tik nuo Kovo mėnesio, todėl dar pusantro mėnesio. Bet manau jei tu sutinki, aš priimčiau jų pasiūlymą.-išdėstė ji.

-Ar aš sutinku? Emily, juokauji? Žinoma, kad sutinku.-susiraukiau.

-Neįsivaizduoji kaip džiaugiuosi.-sukrykštavo.

-Aš taip pat.-nusijuokiau.-Paskambink Zayn.-priminiau.

-Gerai. Susiskambinsime vėliau.-pasakė ir atsisveikinusios baigėme pokalbį.

Padėjau telefoną ant spintelės ir atsisukau į mane stebinčias žalias akis.

-Rytas.-sumurmėjau.

-Kas skambino?-apkabinęs per liemenį prisitraukė arčiau.

-Emily. Ji gavo darbą Los Angele.-nusišypsojau.

-Juk tai gerai, tiesa?-paklausė.

-Taip, žinoma.-palinksėjau.

-Šiandien susitiksiu su Niall, jei tu ne prieš.-pasakė.

-Žinoma.-sutikau.-Laikas keltis.-atsisėjau lovoje.

Harry pagavęs mane už liemens nusitempė atgal į lovą ir pabučiavo. Nusijuokiau ir vėl atsisėdau tempdama jį kartu.
Troy atsikėlus išsimaudėme, apsirengėme, papusryčiavome ir ėmėmės dienos darbų. Aš užrašiau Troy į darželį, Harry tvarkė kažką kieme, vėliau paruošiau pietus ir pamaitinusi paguldžiau Troy pietų miegui.
Harry pabaigė paskutinį kąsnį ir padėjo lėkštę į kriauklę.

-Ačiū, buvo labai skanu.-pakštelėjo į žandą.-Važiuoju pas Niall.

-Sėkmės.-nusišypsojau ir Harry paliko namus.

Vos jam išėjus griebiausi kompiuterio ir užsakiau bilietus į Angliją. Sutvarkiusi visus reikalus dėl Harry ir Carol gimtadienio užverčiau kompiuterį. Šiandien turėjo atvykti Barbara, todėl žvilgtelėjau į laikrodį. Supratusi, jog turiu dar šiek tiek laiko ėmiau tvarkytis namus. Besitvarkant sulaukiau Zayn skambučio.

-Taip, Zayn.-atsiliepiau.

-Ar tu jau žinai?!-surėkė.-Ji atsikrausto čia!-rėkė.

-Zayn.-nusijuokiau.-Taip, Emily man skambino.

-Aš negaliu tuo patikėti.-atsiduso.

-Turėtum džiaugtis.-patariau.

-Žinoma džiaugiuosi. Tiesiog negalvojau, kad taip įvyks. Jau buvau pasiruošęs kraustytis į Angliją.-nusijuokė.

-Viskas išsisprendžia savaime.-šyptelėjau ir nuėjau atidaryti durų.-Turiu eiti, susiskambinsim.-pasakiau.

-Būtinai. Iki.-atsisveikino.

Įleidau Barbara ir ji mane apkabino.

-Harry namie?-paklausė.

-Ne.-nusijuokiau.

-Puiku.-suplojo rankomis ir iš rankinės ištraukė du šampano butelius.

-Kokia proga?-paklausiau kai ėjome link svetainės.

-Draugystės.-kvailai pažiūrėjo į mane.

-Puiku.-nusijuokiau ir nuėjau atnešti taurių.

-Neįsivaizduoju ką veikti ir kokio darbo ieškoti.-pasakė Barbara man grįžus.

-Grįšk į senąji.-patrukčiojau pečiais.

-Senąjį? Manai jiems vis dar manęs reikėtų?-nusijuokė.

-Pabandyk.-mirktelėjau ir atkimšau vieną iš butelių.

-Man jis patiko.-atsiduso.-Dalyvauji fotosesijose, eini podiumais, vėliau važiuoji į įvairiausius vakarėlius. Modelio darbas puikus.

-Bet ką atiduočiau už tavo figūrą.-sumurmėjau ir įpyliau mums po taurę.

-O ką veiksi tu?-paklausė.

-Neįsivaizduoju.-papurčiau galvą.

-Jau žinau.-išsišiepė ji.

-O ne, net negalvok apie tai.-griežtai tariau.

-Bent jau pamąstyk, tai gali būti geras dalykas.-numykė.

-Aš nedainuosiu. Tikrai ne. Nenoriu kalbėti šia tema.-pasakiau ir pabaigiau šampaną.

-Aš tik sakau, jog tavo balsas nuostabus.-iškėlė rankas.

Kolidoriuje pasigirdo šurmulys ir netrukus mano svetainėje atsirado absoliučiai visi. Pažiūrėjau į Harry klausiamu žvilgsniu.

-Pagalvojau, jog būtų smagu visiems susirinkti.-nusijuokė.

Atsisukau į Barbara ir ji tik patrukčiojo pečiais. Papurčiau galvą ir visiems liepiau sėstis. Pati nuėjau atnešti taurių. Kai grįžau ant stalo buvo padėti trys skirtingi pyragai, įvairus maistas, vaikinai šnekučiavosi tarp savęs, o Barbara kažką diskutavo su Gemma. Džiaugiuosi, kad jos sutaria. Apžvelgiau visus sėdinčius šiame kambaryje. Visi buvo įsitraukę į pokalbius ir nelabai kreipė dėmesį į aplinką, todėl tyliai nutipenusi į savo miegamąjį, ten užsidariau. Susiradau kompiuterį ir atsisėdusi ant lovos jį atsidariau.

-Gerai, pažiūrėkim.-sumurmėjau sau atidarydama elektroninį paštą.

Suradusi vieną iš daugelio laiškų įdėmiai jį perskaičiau ir pažiūrėjau jo datą. Kiek pagalvojusi paspaudžiau laiško sukūrimo mygtuką ir pradėjau rašyti atsakymą.

"Sveiki. Atleiskite, jog atsakymas šiek tiek užtruko. Mielai priimčiau jūsų pasiūlymą dėl dainavimo. Kada galėčiau atvykti?"

Sukaupusi visą drąsą paspaudžiau "siūsti" mygtuką ir užsimerkiau. O dieve, ką aš padariau?
Nepraėjus nė penkioms minutėms gavau atsakymą.

"Nuostabu žinoti, jog norėtumėte su mumis dirbti. Galiu pasiūlyti atvykti Kovo 12 d. 10 valandą ryte."

Sumaigiusi teigiamą atsakymą susitariau dėl susitikimo ir gavau įmonės kontaktus. Puiku. Dar kartą perskaičiau ilgą laišką, kuris aiškino apie visas galimybes.
Duru rankena pradėjo klibėti todėl greitai užverčiau kompiuterį.

-Ką čia veiki viena? Mes tavęs pasigedom.-susiraukė Barbara įėjusi.

-Nieko. Tuoj ateisiu.-šyptelėjau.

-Ar tu...?-nuleido akis į kompiuterį.-O dieve, tu atsakei jiems į laišką?-išsišiepė.

-Galbūt.-šyptelėjau.

-O dieve, tai nuostabu!-sušuko ji.

-Tyliau.-išpūčiau akis.-Nenoriu, jog kažkas sužinotų apie tai, juk supranti.

-Atleisk, tiesiog labai džiaugiuosi dėl tavęs.-nusišypsojo.

-Geriau grįžkime, kol vėl kas nors neatėjo mūsų ieškoti.-atsistojau nuo lovos.

-Nesinervink. Tai tikrai geras sprendimas.-pasakė apkabindama.

-Tikiuosi tu teisi, Barbs.-apkabinau ja ir nusišypsojau.