Always (1, 2, 3 sezonai)

"...leaving us speechless..."

Alex

Stebėjau tuščią vietą priešais save. Nors aplink visi džiūgaudami kalbėjosi, aš negalėjau atitraukti akių nuo tuščios kėdės. Čia turėjo sėdėti ji. Mano geriausia draugė. Gemma. Bet kėdė liko tuščia kaip, parodydama, kad tikriausiai ją praradau.

-Alex, mažute.-Harry išblaškė mano mintis.

-Taip?-pasilenkiau arčiau jo.

-Ji labai norėjo ateiti. Tiesiog...negalėjo.-užjaučiamai į mane pažvelgė Anne.

-Aš...tikiuosi, kad ji jaučiasi geriau.-šyptelėjau.

-Visi jau čia, manau turėtume pradėti?-paklausė Harry.

Linktelėjau jam ir mes atsistoję pasiėmeme šampano taures bei patraukėme į salės vidurį. Čia gavome du mikrofonus iš Eleanor ir Niall. Jie bus mūsų vakaro vedėjai. Harry atsisuko į mane suteikdamas žodį man pirmai.

-Vis dar negaliu patikėti, kad aš jau Styles.-nusijuokiau kartu su visais.-Pastarieji metai buvo be galo įtempti ir aš niekaip netikiu, jog dabar, stoviu čia prieš jus visus, per savo vestuves. Tai didelis žingsnis mums su Harry ir esu nepaprastai laiminga, jog jūs esate to dalimi.-žvilgtelėjau į Harry.

-Galbūt tai pasirodys keista, bet... Žinojau, kad įsimylėjau Alex jau ligoninėje, tą dieną kai atsibudau iš komos.-pradėjo jis.-Ji buvo kitokia. Ji buvo stipri. Nuo tos akimirkos kai ėmiau ja žavėtis, norėjau apkabinti ir saugoti ją nuo visko. Bet man to daryti nereikėjo, nes ji galėjo apsaugoti save pati. Ji buvo tam pakankamai stipri. Ji buvo nepriklausoma.-jo akyse suspindo ašaros.-Visuomet kartojau sau, jog neesu jos vertas ir esu savanaudis idiotas galvodamas apie tai, jog mes galime būti kartu. Milijoną kartų bandžiau atsitraukti nuo jos, susirasti kitą ir jos neskaudinti. Man tiesiog nepavyko. Norėjau būti šalia jos ir jausti jos šilumą. Mėgau stebėti ją miegančią, pavargusią, gaminančią, besišypsančią ar net verkiančią. Visokią.-atsiduso.-Visada maniau, jog niekada nesusirasiu merginos. Nė viena nebuvo tokia kaip ji. Kaip mano Alex. Niekas neturi tokios didelės širdies kaip ji ir tikriausiai niekas nesugebėtų ištverti tiek, kiek ištvėrė ji. Ir kiekvieną kartą man plyšta širdis, žinant, jog neesu jai pakankamai geras, nes dažnai ją įskaudindavau...Bet ji visada man atleisdavo. Ilgomis naktimis ji manęs laukdavo sėdėdama ant mūsų sofos, vildamasi, jog grįšiu sveikas. Kad ir kaip pyktų, pasirodžius tarpduryje ji puldavo man į glėbį ir išbučiuodavo kievieną veido lopinėlį. Kiekvieną kartą man padarius kažką neįtikėtinai kvailo, ji stipriai mane apkabindavo ir ramindavo savo širdies plakimu. Dabar žiūrėdamas į jos plačią šypseną ir spindinčias akis, vis dar nesuprantu kodėl man taip pasisekė. Drąsiai galiu sakyti, jog ji yra geriausias dalykas nutikęs mano gyvenime ir aš visada ją mylėsiu. Visada.-iškėlė taurę.

Visi paplojo ir išgėrė šampaną.

-Žinoma, mes negalime būti dėkingi tik vienas kitam.-pažvelgiau į Harry.-Kai kurie žmonės prie šio įvykio prisidėjo asmeniškai ir mes norėtume jiems padėkoti.-nusišypsojau ir pradėjau nuo mūsų su Harry stalo.-Harry tėvams, kurie taip šiltai priėmė mane į savo šeimą. Gemmai, kurios šiandien su mumis nėra, bet tikėkimės, kad ji jaučiasi gerai ir netrukus sugrįš. Troy, kuris yra mūsų spindulėlis jau penkis metus.-nusijuokiau ir berniukas man pamojavo.

-Amandai, kuri sugebėdavo būti nuostabi draugė ir per didžiausią atstumą. Visas šis nuostabus maistas ir gėrimai taip pat jos dėka.-tęsė Harry.-Niall, kuris tikriausiai yra pats supratingiausias mūsų sutiktas žmogus. Taip pat, ačiū, už tai, jog sutikai atlikti vedėjo pareigas. Danielle, esame be galo dėkingi, už visapusišką palaikymą ir be abejo, muziką!-Dani sušvilpė ir paplojo.-Liam, už pagalbą sunkiu metu.-mirktelėjo.-El, už tai kokia esi. Nepaprastai didelės širdies žmogus. Be tavęs ir tavo dekoracijų ši vieta neatrodytų taip nuostabiai. Louis...mano senas bičiuli. Kartu užaugome ir pažįsti mane geriau nei bet kas. Ačiū, jog padėjai mums išlikti kartu.

-Steve!-sušuko Harry ir Steve išsišiepė.-Tu saugojai mus nuo mažų dienų, net tada kai mes nepažinojome vienas kito. Ačiū tau už tai. Jessica, būsime visada tau dėkingi už tai kaip rūpiniesi mumis ir Troy.

-Barbara.-mano balsas ėmė drebėti.-Sunku žodžiais apsakyti kiek daug man reiški. Būsiu amžinai dėkinga, kad padėjai man atsistoti ir prisiversti gyventi iš naujo.-prisidėjau ranką prie krūtinės.-Ir žinoma už fotografą.-sukikenau.-Isaac, ačiū tau už ištikimybę sunkiais laikais ir draugystę šiais. Kas galėjo pagalvoti, jog esi puikus sugėrovas?-nusijuokiau kartu su visa sale.-Jimmy, vis dar prisimenu kiekvieną kartą kai traukdavai mane iš įvairiausių bėdų. Lieku skolinga.-nusijuokiau ir jis iškėlė taurę.-Vicky, esame dėkingi už visą pozityvą ir geras emocijas vos tik susitikus. Esi, nuostabi, ačiū! Be to, dėkojame, kad pasirūpinai bažnyčios reikalais.-sustojau ir giliai įkvėpiau.-Carol ir David, ačiū, kad parodėte, kokia yra tikra meilė, niekada neapleidote ir esate nuostabi šeimos dalis.-nusišypsojau.-Zayn.-akyse susirinko ašaros.-Visada būsime dėkingi už tą nepaprastą ryšį, kurį sukūrėme per tiek metų. Man tikra garbė, jog palydėjai mane prie altoriaus. Ačiū už absoliučiai viską ką darai dėl mūsų.-leidau ašaroms išriedėti.-Ir Emily.-mano akyse susirinko ašaros.-Džiaugiuosi, jog mano vyresnioji sesuo yra čia, su manimi ir visuomet turėsiu į ką atsiremti sunkiu metu. Pamergių suknelės yra tik vienas iš nedaugėlio tavo padarytų dalykų dėl manęs. Be tavęs tikriausiai prapultume. Labai tau ačiū.-stengiausi ašarų užspausta gerkle kalbėti kuo aiškiau.-Taip pat ačiū mamai ir tėčiui. Nors jie ir nesulaukė šios dienos, tikiuosi, jog jiems ten gerai.-užverčiau galvą, nes kalbėti nebegalėjau nuo ašaraų upelio.

-Ačiū dar kartą visiems, kurie esate čia, viename iš svarbiausių mūsų gyvenimo įvykių!-pasakė Harry ir mes apsikabinome.

-Myliu tave.-pasakiau jam kaip įmanoma tyliau.

-Aš taip pat tave.-Harry suspaudė mane gleby.