Atsibudau nuo stipraus galvos skausmo. Apsidairiusi aplink supratau, jog esu ne savo namuose. Lėtai atsikėliau iš lovos ir susiėmus už galvos išėjau iš kambario. Neįsivaizdavau kur eiti, nes čia tikrai neesu buvus. Traukiau link garsų sklindančių iš kito kambario. Atrodo kažkas kažką gamino. Stabtelėjau tarpduryje pamatydama Harry nugarą.
-Labas.-pasakė neatsisukdamas.
-Labas.-pasakiau ir išsigandau savo užkimusio balso.
-Kaip miegojai?-atsisuko su didele lėkšte blynų.
-Kaip aš čia atsidūriau?-ignoravau jo klausimą.
-Sėsk, papusryčiauk.-parodė į kėdę.
-Ačiū, aš ne alkana. Kuriam pasaulio krašte mes esam? Man reikia namo.-apsidairiau.
-Alex, turi pavalgyti, tu vos nenumirei.-atsiduso.
Prisėdau prie stalo pasiimdama arbatos puoduką. Harry padėjo man švarią lėkštę su šakute bei šokoladinio sirupo.
-Ačiū.-padėkojau baigusi valgyti.
Telefonas galinėje kišenėje ėmė skambėti. Šiaip ne taip sugraibiau jį ir pridėjau prie ausies.
-Klausau.-pasakiau užkimusiu balsu.
-Panele Watson, skambiname iš ligoninės, tai dėl Barbaros Palvin būklės, ar galėtumėte kuo skubiau atvykti čia?-maloniai paklausė moteris.
-Taip, žinoma.-pašokau nuo kėdės taip išgąsdindama Harry.
-Kas nutiko?-apsidairė jis.
-Nuvežk mane į ligoninę.-pasakiau stovėdama priešais jį.
-Blogai jautiesi?-susiraukė.
-Tai dėl Barbaros. Ar gali greičiau?-pasakiau nervingai ir ėjau link išėjimo.
Kol Harry ieškojo raktelių susiradau ir apsiaviau savo batus.
Išėjome iš jo buto ir jam užrakinus duris greitai nusileidome žemyn prie jo mašinos. Staigiu mostu Harry išsuko iš kiemo ir spausdamas greičio pėdalą patraukė ligoninės link.
-Ar nori, kad eičiau su tavim?-paklausė sustodamas beveik prie durų.
-Ne.-trumpai atsakiau ir išlipau iš mašinos.
Nuskubėjau link Barbaros palatos.
Šalia ant kėdės sėdėjo keli pareigūnai.
-Sveiki, ar jūs panelė Watson?-paklausė atsistoję.
-Taip?-susiraukiau.
-Tai dėl Barbaros Palvin. Ištryrę įvykio vietą ir automobilį buvo padaryta išvada, jog avarija nenutiko netyčia.-pasakė vienas iš jų.
-Automobilis buvo pažeistas prieš važiuojant.-pasakė kitas ir smulkiai nupasakojo dalykus, kurių aš nesuprantu.
-Norit pasakyti, jog kažkas specialiai sugadino Barbaros automobilį, jog ji padarytų avariją?-paklausiau.
-Taip.-linktelėjo.-Ar numanote kas tai galėtų būti?-paklausė.
-Ne, ji niekada neturėjo jokių priešų.-papurčiau galvą.
-Ačiū už jūsų pagalbą, jei kils klausimų, mes su jumis susisieksime, viso gero.-pasakė nueidami.
Prie manęs beveik iškart priėjo Barbaros daktaras.
-Jai koma. Sunku pasakyti, kada ji atsibus.-pasakė liūdnu balsu.-Gali pas ją užeiti.
Linktelėjau ir nurijusi besikaupiančias ašaras užėjau į vidų. Ant kėdės prie jos lovos sėdėjo tamsių plaukų vaikinas. Šis atsisuko į mane ir supratau, jog tai Isaac.
CZYTASZ
Always (1, 2, 3 sezonai)
Fanfiction"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
