Always (1, 2, 3 sezonai)

"...even though I try..."

Kitas rytas ėjosi daug sklandžiau nei praėjęs. Prasidėjo nauja savaitė, kas reiškia, jog liko paskutinės penkios dienos sutvarkyti visus reikalus dėl vestuvių. Su Troy padarėme pusryčius, visi pavalgėme, o kol Harry tvarkėsi kieme, nuvežiau Troy į darželį.

-Mama, aš nenoriu ten eiti.-suverkšleno Troy sekdamasis diržą.

-Tėtis ir taip leido tau neiti kelis kartus, kol manęs nebuvo. Privalai lankyti darželį, Jessica negali amžinai tavęs prižiūrėti.-pasakiau iškeldama jį iš mašinos.

-Jūs su tėčiu galėtumėte mane prižiūrėti.-pasakė einant link darželio.

-Mes su tėčiu turime kitokių reikalų, negalime visur tavęs vežiotis. Be to, aš dažnai dirbu, tėtis nepajėgtų susitvarkyti vienas.-pasakiau nusijuokdama.

-Tai tikrai paskutiniai metai? Nemeluoji man?-paklausė kai jau sustojome prie darželio durų atsisveikinti.

-Meluoju? Troy, kodėl galvoji, jog galėčiau tau meluoti?-susiraukiau pritūpdama.

-Nežinau, tiesiog...-nuleido akis žemyn.

-Pažadu, darželyje paskutiniai metai. Vėliau pradėsi eiti į mokyklą.-pasakiau švelniai pakeldama jo galvą.

-Laukiu mokyklos.-atsiduso.-Manau ten visi nerėkaus ir nesielgs kaip dvejų metų vaikai.

-Žinoma nesielgs.-nusijuokiau jį apkabindama.-Sėkmės šiandien.

-Ačiū, mama. Myliu tave.-sušnabždėjo rankomis apsvydamas mano kaklą.

-Aš taip pat tave.-patryniau jo nugarą ir mes atsitraukėme.

Troy paskutinį kartą papurtė galvą ir nubėgo vidun. Kartais man tikrai būdavo gaila jo. Jis tikriausiai protingiausias vaikas grupėje ir neturi itin daug draugų. Apsisukusi nukulniavau link mašinos.
Vos įsėdus mano telefonas ėmė zvimbti. Carol.

-Klausau tavęs.-atsiliepiau.

-Mes nenorime pasirodyti įkyrūs, bet mūsų skrydį prieš jūsų vestuves tiesiog atšaukė. Nepaaiškino kodėl, gražino pinigus ir atsiprašė.-pasakė ji.

-O ne.-atrėmiau kaktą į vairą.

-Neskubėk nusiminti.-pasakė greitai.-Yra skrydis. Šiandien.

-Leisk spėti, jūs negalite praleisti paskaitų.-sumurmėjau.

-Ne, mes galime. Juk tai tavo vestuvės. Tiesiog mums reikėtų apsistoti pas Emily. Norėjau paprašyti, jog paskambintum jai ir susitartum dėl to. Manau aš jai galutinai atsibodau.

-Ar tai vienintelė problema? Bijai paprašyti Emily apsistoti pas ją?-nusikvatojau.-Carol, tu jos sesuo.

-Taip, bet...aš nežinau, pastaruoju metu ji gana šalta su manimi.-numykė.

-Jūs susipykot, tiesa?-atsidusau.

-Na, nepavadinčiau to pykčiu.-tyliai atsakė.

-Taip, jau įsivaizduoju.-užverčiau akis.-Dėkites daiktus, galėsit apsistoti pas mus. Parašyk kelintą nusileidžia lėktuvas, paimsiu tave.

-Ačiū, Alex.-nudžiugo.

-Nėra už ką.-šyptelėjau ir padėjau ragelį.-Kas negerai su mūsų šeima?-sumurmėjau sau užvesdama automobilį.

Važiuodama surinkau Emily numerį, bet nesulaukusi jokio atsako paskambinau Zayn.

-Jei dar kartą paskambinsi taip anksti, užblokuosiu tavo numerį.-sumurmėjo pakėlęs ragelį.

-Atleisk, Zayn, pamiršau, jog tau vieninteliam nereikia į normalų darbą ir rytais tu miegi, kol mes rūpinamės savo šeimomis.-sarkastiškai pasakiau.-Ar jūsų didenybė man atleis už tokį neapgalvotą sprendimą?-toliau kalbėjau nesąmones, kol jis pradėjo juoktis.