Praėjo jau dvi savaitės nuo vestuvių, o aš vis dar negaliu patikėti, jog esu Styles. Akimirką buvau supanikavusi, jog Watson išvis neliks, kai Emily ir Carol ištekės. Vėliau toptelėjo, jog Troy liks su šia pavarde, tad pasidarė ramiau.
Su Harry nusprendėme per medaus mėnesį niekur nevažiuoti ir tiesiog jį ramiai praleisti namuose su Troy.
Dabar buvo aštuonios ryto, Harry su Troy saldžiai miegojo, o aš gėrėdamasi namų tyla paprasčiausiai gulėjau lovoje. Myliu tokius rytus, kai galima niekur neskubėti. Tai suteikia papildomos energijos dienai.
Stryktelėjau iš lovos, kai per namus nuaidėjo durų skambutis. Paskubomis nuėjau prie durų ir jas atidariau. Čia stovėjo miela, matytų bruožų mergina.
-Kuo galiu padėti?-šyptelėjau.
-Oh, atleisk, atrodo ne čia pataikiau.-nusijuokė.
-Nieko tokio. Ko ieškai? Galbūt galėsiu tau padėti.-paklausiau.
-Ieškau Harry. Harry Styles atrodo?-pakėlė vieną antakį.
-Na...taip. Harry gyvena čia.-kiek susiraukiau.
-A.-ji kiek pasimetė.-Ar tu jo... mergina?-paklausė.
-Aš jo žmona.-linktelėjau.
-Žmona?-išpūtė akis.-Aš geriau jau eisiu.-pasakė apsisukdama.
Stebėjau nueinančią merginą. Kelis kartus papurčiau galvą nesuprasdama kas tai buvo. Grįžau į miegamąjį, kur lovoje jau vartėsi atsibudęs Harry.
-Kur buvai?-paklausė žemu, truputį užkimusiu balsu.
-Buvo atėjusi kažkokia mergina.-prisėdau ant lovos krašto.
-Tai ką?-jis net nesujudėjo.
-Ieškojo tavęs.-jo žvilgsnis staiga įsmigo į mane.
-Manęs?-susiraukė.
-Taip. Bet sužinojusi, jog aš tavo žmona apsisuko ir dingo.-linktelėjau.
-Keista.-jis vėl nuleido žvilgsnį.
-Harry, kas tai buvo?-ramiu tonu paklausiau.
-Nežinau.-sumurmėjo.
-Nemeluok man.-papurčiau galvą.
-Nemeluoju.-pakėlė akis į mane.-Neįsivaizduoju, kas galėtų manęs ieškoti. Ypač iš moteriškos lyties atstovių.-nusijuokė.-O dabar grįšk pas mane.-iškėlė rankas ir sučiupęs mane už liemens įsivertė atgal į lovą.
-Tuomet iš kur ji žinojo tavo vardą ir pavardę?-paklausiau švelniai paliesdama jo skruostą.
-Neįsivaizduoju. Žinai, čia aš užaugau, galbūt ji mano sena pažįstama.-paprastai atsakė.-Bet man tai nesvarbu. Tu esi čia ir man daugiau nieko nereikia.
-Gerai.-sušnabždėjau nusišypsodama.
Nežinau ar Harry pastebėjo, jog juo netikiu. Iš jo pusės būtų kvaila tikėtis, jog paliksiu visa tai ramybėje. Nenorėdama kelti nereikalingų scenų ir pyktis anksčiau laiko, tiesiog nusprendžiau sutikti su viskuo ką jis sako, iki kol išsiaiškinsiu kaip viskas įvyko iš tikrųjų. Be to, mergina atrodė labai matyta. Buvau beveik tikra, jog esu ją mačiusi.
Pakilau iš lovos palikdama Harry joje vieną.
Gamindama pusryčius prisiminiau tuos laikus, kai atsikėlusi pasičiupdavau obuolį ir nužingsniuodavau su savo reikalais. Vėliau Emily būdavo paruošusi pietus ir mes pavalgydavome. Tuomet ji ruošdavo vakarienę... Viskas buvo paprasta. Ne tik maistas, bet ir visa kita. Dažniausiai viskas už mus su Carol būdavo sutvarkoma, padaroma ir išsprendžiama. Na taip, mes jai padėdavome, bet tai nekeičia fakto, jog Emily mus toliau augino viena. Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog laikas, kai darau pusryčius savo vyrui ir sūnui, ateis taip greitai.
Išdėliojau lėkštes ant stalo ir į virtuvę užėjo Harry su Troy ant rankų. Abu atrodė apsimiegoję, kas privertė mane nusijuokti. Visi greitai papusryčiavom ir Harry išvežė Troy į darželį. Sutvarkiusi virtuvę klestelėjau ant svetainės sofos ir pasiėmusi telefoną ieškojau man reikiamo numerio.
أنت تقرأ
Always (1, 2, 3 sezonai)
أدب الهواة"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
